Aleksandras Narimantaitis
| Aleksandras Narimantaitis rus. Александр Патрикиевич | |
|---|---|
| Narimantaičiai | |
| Mirė | 1433 |
| Tėvai | Patrikas Narimantaitis |
| Religija | stačiatikiai |
| Starodubo kunigaikštis | |
| Valdė | 1397–1433 |
| Pirmtakas | Fiodoras Andrejevičius Starodubskis |
| Įpėdinis | Ivanas Andrejevičius Riurikaitis |
| Korecko kunigaikštis | |
| Valdė | 1408–1433 |
Aleksandras Narimantaitis (rus. Александр Патрикиевич , m. 1433 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, kunigaikštis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Gediminaičių Narimantaičių giminės. Tėvas Patrikas Narimantaitis, broliai Jurgis Narimantaitis, Teodoras Narimantaitis. Jo palikuonys – Koreckiai. 1397 m. Starodubo kunigaikštis, nuo 1408 m. Korecko kunigaikštis. Jo sūnus Vasilijus Narimantaitis (m. po 1392 m.) valdė Pinsko kunigaikštystę.
Su kunigaikščiu Lengveniu Algirdaičiu 1402 m. sumušė Riazanės kariuomenę, siekusią užimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Briansko miestą. Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos karo III kampaniją dėl Smolensko mėgino pereiti į Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I pusę, bet buvo sugautas ir grąžintas į Starodubą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Zigmantas Kiaupa. Aleksandras Narimantaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 56 psl.