Aleksandras Milaševičius-Ruonis

Aleksandras Milaševičius (slap. Ruonis, 1906 m. rugpjūčio 25 d. Seinuose – 1949 m. rugsėjo 9 d. Šilalės rajono Karoblio kaime; palaidojimo vieta nežinoma) – Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, Vakarų Lietuvos srities vadas.

Biografija

Baigė Kauno karo mokyklą, tarnavo tarpukario Lietuvos kariuomenės 2-ajame kavalerijos pulke. Kapitonas.

Antrasis pasaulinis karas

1943-1944 m. buvo 2-ojo lietuvių statybos bataliono vadas. 1944-1945 m. kartu su šeima traukėsi į Vakarus; Drezdeno bombardavimo metu (1945 m. vasario mėn.) žuvus žmonai ir sūnui, grįžo į Lietuvą. Slapstėsi Žemaitijoje, apie 1948 m. pr. įsitraukė į partizaninį judėjimą. Buvo aktyvios partizaninės kovos šalininkas.

Partizaninio karo dalyvis

1948 m. vasario pr. A. Milaševičius Jono Žemaičio-Vytauto pavedimu atkūrė MGB organų 1947 m. spalį sunaikintą Žemaičių apygardos štabą ir 1948 m. vasario–birželio mėn. buvo Žemaičių apygardos vadas.

1948 m. gegužės 5 d. susikūrus Vakarų Lietuvos sričiai, A. Milaševičius tapo jos vado pavaduotoju (dalyvavo parengiant norminius srities dokumentus), o tų metų birželio 8 d. – Vakarų Lietuvos srities vadu (nuo 1949 m. pr. kartu buvo ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado pavaduotojas). Jį nuolat sekė MGB agentai Mėta, Oriolas, Snieguolė, Radzevičius. Per juos gautą pasiūlymą pasiduoti ir bendradarbiauti su MGB A. Milaševičius atmetė. 1949 m. rugsėjo 9 d. MGB agentas Radzevičius (Valentinas Orlingis) čekistams pranešė, kad Kaltinėnų valsčiaus Karoblio kaime (6 km šiauriau Bijotų, dabar – Gaudvaišų kaimo dalis), J. Martinkaus sodyboje vieši Vakarų Lietuvos srities vadas Ruonis. Netrukus sodybą apsupo 25 MGB kariškių dalinys; partizanų vadas žuvo pasipriešinęs ginklu.

Nuopelnų įvertinimas

• Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius
• 1999 m. A. Milaševičiaus žūties vietoje pastatytas tipinis atminimo ženklas