Vytenis Almonaitis

Vytenis Almonaitis
Gimė	1963 m. balandžio 13 d. Kaunas
Sutuoktinis (-ė)	Junona Almonaitienė
Veikla	istorikas, leidėjas
Organizacijos	Vytauto Didžiojo universitetas
Pareigos	dėstytojas
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už	mokslo taikomosios ir kraštotyros knygos

Vytenis Almonaitis (1963 m. balandžio 13 d. Kaune) – lietuvių istorikas, leidėjas, žygeivis, humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos valstybės istorija XIV-XV a. a., Lietuvos istorinė geografija XIII-XVI a., Vokiečių ordino pilys Lietuvoje.

Biografija

1981 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. 1981–1983 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1982–1991 m. buvo Kauno švietimo įstaigų pedagogas. 1983-1989 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1990 m. pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete. 1997 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje“ (vadovas – prof. Edvardas Gudavičius).

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros darbuotojas, nuo 2001 m. docentas. Dėstomi dalykai: Prūsijos istorinis likimas, Pagalbiniai istorijos mokslai, Istorijos paminklų tyrimo metodika, Paminklotyrinė praktika, Istorijos paminklų pažinimas ir panauda, Archeologijos paveldas ir turizmas. Parašė Lietuvos istorijos mokslinių veikalų, straipsnių.

Studijų metais pradėjo dalyvauti žygeivių veikloje. 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio dalyvis. 2001 m. įkūrė ir vadovavo knygų leidyklai „Keliautojo žinynas“. Parengė ir išleido kelionių po Lietuvą vadovų, mokslo taikomojo ir kraštotyrinio pobūdžio knygų (kai kurias su J. Almonaitiene), nustatė keliasdešimties Vakarų Lietuvos vietovių pirmojo paminėjimo istorijos šaltiniuose datas.

Įvertinimas

• Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už mokslo populiarinimo darbus (2004, 2005, 2007)
• Martyno Jankaus premija (2007)

Dalinė bibliografija

Monografijos

• Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 metais – Kaunas, 1998. 206 psl.
• Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje– Kaunas, 2013. 256 psl.

Mokslo taikomieji ir kraštotyros leidiniai

• Ką šniokščia Jūros rėvos (1994)
• Šiaurės Skalva (2003, 2015)
• Karšuva (2 dalys 2004-2006)
• Vėl šniokščia rėvos (7 dalys, 2010–2012)
• Kauno senamiestis (2012, 2015)
• Pietų Medininkai (2013, 2018)
• Šiaurės Karšuva (2014)
• Pietų Ceklis (2017)
• Pietų Karšuva (2017)