Aleksandras Karadžiordževičius
| Aleksandras Karadžiordževičius serb. Alexander Karađorđević | |
|---|---|
| Serbijos kunigaikštis | |
| |
| Karadžiordževičių dinastija | |
| Gimė | 1806 m. spalio 11 d. Topola |
| Mirė | 1885 m. gegužės 4 d. (78 metai) Timišoara, Transilvanija |
| Tėvas | Karadžiodžė Petrovičius |
| Motina | Jelena Jovanovič |
| Sutuoktinis (-ė) | Persida Nenadovič |
| Vaikai | Petaras I Karadžiordževičius |
.svg) | |
| Valdė | 1842-1858 m. |
| Pirmtakas | Michailas III Obrenovičius |
| Įpėdinis | Milošas I Obrenovičius |
 Vikiteka |
Aleksandras Karadžiordževičius |
Aleksandras Karadžiordževičius (serb. Alexander Karađorđević, 1806 m. spalio 11 d. Topola – 1885 m. gegužės 4 d. Timišoara, Transilvanija) – 1842–1858 m. Serbijos kunigaikštis.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Karadžiordževičių dinastijos. Tėvas Karadžiordžė Petrovičius, motina Jelena Jovanovič. Žmona Persida Nenadovič, sūnus Petaras I Karadžiordževičius.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1844 m. priėmė civilinį kodeksą, sumodernino valstybės valdymą, švietimą, teismus, skatino ūkio ir kultūros plėtrą. Užsienio politikoje orientavosi į Austriją. Neparėmė 1848 m. serbų sukilimo Vengrijoje. Per 1853–1856 m. Krymo karą laikėsi neutraliteto, dėl to neteko panslaviškai nusiteikusių serbų paramos. Spaudžiant Rusijai 1858 m. Skupščina jį pašalino iš sosto.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Karadžiordževičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.