Aleksandras IV Makedonietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras IV Makedonietis
sen. gr. Ἀλέξανδρος Aἰγός
Karalius
Alexander The Greate and Roxane by Rotari 1756.jpg
Aleksandras Didysis ir Roksana
Makedonijos Argeadų dinastija
Gimė: 323 m. pr. m. e.
Mirė: 309 m. pr. m. e.
Tėvas: Aleksandras Makedonietis
Motina: Baktrijos princesė Roksana
Karalius
Valdė: nominaliai 316 m. pr. m. e. - 309 m. pr. m. e.
Pirmtakas: Filipas Aridajas
Įpėdinis: Kasandras
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras IV MakedonietisVikiteka

Aleksandras IV Makedonietis (sen. gr. Ἀλέξανδρος Aἰγός; 323 – 309 m. pr. m. e.) – Aleksandro Didžiojo ir Baktrijos princesės Roksanos sūnus. Paskutinis Makedonijos Argeadų dinastijos atstovas. Jis buvo nužudytas Aleksandro Didžiojo įpėdinių diadochų varžymosi dėl valdžios metu, vieno iš jų, Antipatro, sūnui Kasandrui įsakius. Jį nužudžius, sostas liko Kasandrui, kuris susigiminiavo su Makedonijos karaliais, vedęs Aleksandro Didžiojo seserį Tesalonikę.

Gimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi Roksana buvo nėščia, kai jos vyras mirė, o kūdikio lytis buvo nežinoma, todėl Makedonijos kariuomenėje dėl eiliškumo paveldint sostą kilo nesutarimų. Tuo metu, kai pėstininkai palaikė kūdikio dėdę, Filipą III (kuris buvo ir silpno būdo, ir neteisėtas), Perdikas, elitinių Lydinčių raitininkų vadas, įtikino juos laukti viltyje, kad Roksanos būsimas vaikas bus vyras. Frakcijos rado kompromisą, nuspręsdamos, kad Perdikas vadovaus Imperijai kaip regentas tuo metu, kai Filipas viešpatautų, bet tiktai kaip nominalus vadovas be tikrosios jėgos. Jei vaikas būtų vyras, tai jis būtų karalius. Aleksandras IV gimė 323 pr. m. e. rugpjūčio mėnesį.

Regentystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po sunkios regentystės, karinės nesėkmės Egipte ir maišto kariuomenėje, Perdikas buvo nužudytas savo aukštesniųjų karininkų, gegužę arba birželį 321, ar 320 m. pr. m. e. (problemos su Diodoro chronologija, dėl kurios tiksli data nėra aiški), todėl Antipatras tapo naujuoju regentu Triparadisaus Padalijime. Jis pasiėmė su savim Roksaną ir du karalius į Makedoniją apleisdamas Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes, tokiu būdu palikdamas ankstesnes sritis Egipte ir Azijoje satrapų kontrolėje (žr. diadochai). Kai Antipatras mirė 319 m. pr. m. e., jis paliko Polyperchoną, Makedonijos generolą, kuris tarnavo Filipui II ir Aleksandrui Didžiajam, Imperijos regentu, apeidamas savo sūnų Kasandrą, dėl ko Makedonijoje kilo pilietinis karas, pastarajam pradėjus maištauti dėl valdžios.

Pilietinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasandras susijungė su Ptolemėjumi Soteru, Antigonu ir Euridike, karaliaus Filipo Aridajaus ambicinga žmona ir paskelbė karą prieš Regentus. Polyperchonas susijungė su Eumenene ir Olimpija. Nors Polyperchonui pradžioje sekėsi, užkariaujant Graikijos miestų kontrolę, jo flotilė buvo sunaikinta Antigono 318 m. pr. m. e. Kai, po mūšio, Kasandras paėmė Makedonijoj absoliučią kontrolę, Polyperchonas buvo priverstas pabėgti į Epyrą, sekant iš paskos Roksanai ir jaunajam Aleksandrui. Po kelių mėnesių, Olimpija sugebėjo įtikinti savo giminaitį Epyre – Ekidiją užgrobti Makedoniją su besislapstančiu Polyperchonu. Kai Olimpija užėmė lauką, Euridikės kariuomenė atsisakė kovoti prieš Aleksandro motiną ir dezertyravo pas Olimpiją, po šito Polyperchonas ir Ekidijas užėmė Makedoniją. Filipas ir Euridikė buvo sulaikyti ir jiems buvo įvykdyta mirties bausmė gruodžio 25-ąją, 317 m. pr. m. e., paliekant Aleksandrą IV karaliumi, visiškoje Olimpijos kontrolėje, kadangi ji buvo jo regentė. Kasandras sugrįžo kitais metais (316 m. pr. m. e.), užkariaudamas Makedoniją dar kartą. Olimpija buvo nedelsiant nužudyta, tuo metu, kai karalius ir jo motina buvo paimti į nelaisvę ir laikyti citadelėje Amfipolyje, Glaucijaus priežiūroje.

Trečiasis Diadochų Karas baigėsi 311 m. pr. m. e., , kai buvo sudaryta bendra taika tarp Kasandro, Antigono, Ptolemėjaus, ir Lisimacho. Taikos sutartis pripažino Aleksandro IV teises ir aiškiai išdėstė, kad, kai jaunasis Aleksandras sulauks pilnametystės, jis seks po Kasandro kaip naujasis valdovas.

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po sutarties, Argeadų dinastijos gynėjai pradėjo skelbti, kad Aleksandras IV turi dabar gauti pilną valdžią ir kad regentas nebėra daugiau būtinas. Kasandro atsakymas buvo galutinis: pagal jo įsakymą, 309 m. pr. m. e. buvo nurodyta, kad Glaucijus slaptai nužudytų 13 metų Aleksandrą IV ir jo motiną. Nurodymai buvo atlikti, ir jie abu buvo nunuodyti. Manoma, kad vienas iš karališkųjų kapų, atrastų archeologo Manolio Andronikos taip vadinamame „Didžiajame Tumulus“ Verginoje 1977/8 priklauso Aleksandrui IV.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]