Pereiti prie turinio

Aleksandras Brokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras Brokas
Aleksandras Brokas
Gimimo vardas Andrius Brokas
Gimė 1980 m. liepos 26 d. (45 metai)
Vilkaviškis
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras
Ėjo pareigas 2025 m. lapkričio 4 d. – 2025 m. lapkričio 7 d.
Veikla Režisierius, kinematografas, politikas
Alma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Aleksandras Brokas (g. 1980 m. liepos 26 d. Vilkaviškyje) – Lietuvos dokumentinių ir meninių filmų operatorius ir prodiuseris.

Nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 7 d. ėjo Lietuvos Respublikos kultūros viceministro pareigas.[1][2]

1998–2002 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakultete, Kino ir TV katedroje įgijo audiovizualinio meno bakalaurą ir tapo diplomuotu kino ir TV operatoriumi. 2002–2004 m. LMTA įgijo audiovizualinio meno magistro diplomą. 2003 m. studijavo prodiusavimą ir režisūrą Helsinkio Metropolijos taikomųjų mokslų universitete Suomijoje.

Politinė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2025 m. lapkričio 4 d. pradėjo eiti Lietuvos Respublikos kultūros viceministro pareigas. Į A. Broko kuruojamas sritis įtrauktas profesionalusis menas, Lietuvos kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas. Taip pat kinas, kultūros ir kūrybinės industrijos, literatūra ir leidyba, mecenatystė ir kt.[1]

Pasak A. Broko, jis savo paties iniciatyva kreipėsi į iš anksčiau pažįstamą premjerės Ingos Ruginienės patarėją ryšių su Seimu klausimais Tadą Vinokurą, siūlydamas savo kandidatūrą. Po pokalbių su T. Vinokuru, sulaukė ir sutiko priimti pasiūlymą užimti Kultūros ministerijos viceministro pareigas.[3]

2025 m. lapkričio 7 d. paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos Respublikos kultūros viceministro pareigų. Atsistatydinimo priežastimi nurodė reputacinį puolimą, kurio sulaukė viešojoje erdvėje.[2]

A. Brokui pradėjus eiti viceministro pareigas, susidomėta jo veikla ritmologijos ezoteriniame judėjime. Jo vadovaujama vaizdo produkcijos bendrovė „Omnia media“ nuo 2014 m. iki 2022 m. vadinosi „Ritmomanija“. Pats A. Brokas skaitė paskaitas ritmologijos tema ir jam dirbant Europos darnaus žmogaus institute buvo pristatomas kaip ritmologas.[4]

A. Broko teigimu, savo veiklą šiame judėjime pradėjo susidomėjęs ritmologijos lyderės Jevdokijos Marčenkos veikla. Anot jo, šiame judėjime jis dalyvavo norėdamas atlikti tyrimus dokumentinio filmo apie ritmologiją projektui. Šis projektas įgyvendintas nebuvo.[5]

Dokumentinis filmas „Begalinis koridorius“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau nei ketverius metus kurtas „Begalinis koridorius“ – daugiau nei penkiolikos šalių komandas[reikalingas šaltinis] sujungusi dokumentikos kino juosta, kurią režisavo Aleksandras Brokas ir Mindaugas Urbonavičius.[6] Filmą prodiusavo A. Brokas. Jo partneriu tapo amerikiečių prodiuseris, buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Geraldas Rafshoonas.[7] „Begalinį koridorių“ anglų kalba įgarsino britų aktorius Jeremy Ironsas.[8]

Ši dokumentika atpasakoja šiandien jau neegzistuojančio Kalnų Karabacho Chodžali žudynes. 1992 m. vasario 25 d. separatistinių Armėnijos pajėgų išpuolis nusinešė 613 gyvybių. Filmo ašis – liudininkų ir kariškių atpasakojami įvykiai. Pagrindiniai juostos herojai – Chodžali kaimo muzikantas bei jauna motina, karinės atakos metu pagimdžiusi mergaitę.

Pasaulinis projekto pristatymas įvyko Britų kino ir televizijos meno akademijoje (BAFTA). „Begalinį koridorių“ matė televizinio tinklo „Al Jazeera“ žiūrovai[9] ; taip pat – naujienų kanalo „CNN Turkey“[10] ir Izraelio televizijos „Channel 1“ žiūrovai.

  • „90-60-60“ (2001). Dokumentinis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Šeima S“ (2002). Vaidybinis šou-TV laidos demo versija. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Finish Dream“ (2003). Trumpametražis filmas. Lietuva. Režisierius, prodiuseris.
  • „Altorių šešėlyje“ (2003). Trumpametražis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Lengvas raganavimas“ (2004). Dokumentinis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • Moterų paslaptys“ (2004). Dokumentinis filmas. Lietuva ir Prancūzija. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Kristina Kristuje“ (2005). Dokumentinis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Pašaukimai“ (2005). Vaidybinis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „For Sale“ (2005). Vaidybinis filmas. Lietuva. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Lietuvio genas“ (2009). Dokumentinis filmas. Lietuva. Operatorius, prodiuseris.
  • „Pirtutrokarit“ (2010). Dokumentinis filmas. Suomija. Operatorius, montažo režisierius.
  • „Begalinis koridorius“ (2014). Dokumentinis filmas. Lietuva, Azerbaidžanas, Armėnija, Rusija, Gruzija, Suomija, JAV, Šveicarija, Prancūzija, Italija, Anglija, Estija. Režisierius, prodiuseris.
  • 2015 m. birželis. JAV kino apdovanojimai „The Accolade Global Film Competition“, vadinami mažaisiais „Oskarais“[11]. Aleksandro Broko režisuota ir prodiusuota dokumentinė juosta „Begalinis koridorius“ išrinkta geriausiu filmu. A. Brokui įteikta[12] 24 karatų auksu paauksuota statulėlė, pagaminta „Oskarų“ ir „Emmy“ statulėles gaminančios kompanijos.[13]
  • 2015 m. liepa. Tarptautinis Madrido ir Tenerifės kino festivalis. „Begalinis koridorius“ išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu, A. Brokas – geriausiu dokumentinio filmo režisieriumi. [reikalingas šaltinis]
  • 2015 m. rugsėjis. „International Film Competition Festival“ („Ifcom Festival“). Indonezija. „Tarptautinis sidabro apdovanojimas“.[14]
  • 2015 m. rugsėjis. „International Film Festival for Peace, Inspiration and Equality“. Indonezija. „Tarptautinis meistriškumo apdovanojimas“.[15]
  • 2015 m. lapkritis. Tarptautinis Milano kino festivalis „Milan IFF“. Italija. „Begalinis koridorius“ apdovanotas už geriausią montažą.[16]
  • 2016 m. sausis. „IMPACT DOCS Awards“. JAV. Nugalėtojas.[17]
  • 2016 m. lapkritis. „Royal World Prize“. Indonezija. A. Brokui įteiktas „Tarptautinis meistriškumo apdovanojimas už meninę raišką ir humanistinių idėjų puoselėjimą bei skleidimą“.[18]
  1. 1,0 1,1 „Formuojama Kultūros ministerijos politinė komanda: darbą pradeda trys viceministrai“. lrkm.lrv.lt. 2025-11-04. Nuoroda tikrinta 2025-11-06.
  2. 2,0 2,1 Paulauskaitė, Austėja; Venckūnas, Vilmantas (2025-11-07). „Kultūros viceministras Aleksandras Brokas atsistatydina“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-11-07.
  3. Jackevičius, Mindaugas (2025-11-06). „Santykį su ritmologija atskleidęs Brokas: kalbame apie 10-ies metų senumo kontekstą“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-11-07.
  4. „VSD: dvasinių judėjimų nariai labiau paveikūs Rusijos propagandai“. lrt.lt. 2025-11-07. Nuoroda tikrinta 2025-11-07.
  5. Samoškaitė, Eglė; Valiauskaitė, Aistė (2025-11-05). „Brokas – apie ritmologiją, vardo pakeitimą ir kokiu būdu gavo kultūros viceministro darbą“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-11-07.
  6. http://www.imdb.com/title/tt4573394
  7. http://www.prnewswire.com/news-releases/khojali-massacre-documentary-endless-corridor-premieres-in-london-265338871.html
  8. http://www.justiceforkhojaly.org/content/award-winning-documentary-“endless-corridor”-screened-athens
  9. https://www.azernews.az/culture/102024.html
  10. https://www.azernews.az/culture/78626.html
  11. http://www.vzglyad.az/%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D1%8C%D0%BC_%D0%BE_%D0%A5%D0%BE%D0%B4%D0%B6%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9_%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%B3%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D0%B8_-38701-xeber.html
  12. http://azertag.az/en/xeber/Endless_Corridor_wins_Humanitarian_Award_of_Accolade_Global_Film_Competition-924390
  13. accoladecompetition.org/
  14. http://www.internationalfilmcompetition.org/2015/winners_2015.htm Archyvuota kopija 2017-01-08 iš Wayback Machine projekto.
  15. http://internationalfilmfestivals.org/IFFPIE/2015/winners_2015.htm Archyvuota kopija 2017-01-29 iš Wayback Machine projekto.
  16. http://filmfestinternational.com/milan-iff-2015-filmmaker-award-winners Archyvuota kopija 2017-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  17. http://impactdocsawards.com/winners-2016-2
  18. https://www.contact.az/ext/news/2016/11/free/Culture/en/58448.htm[neveikianti nuoroda]