Aleksandras Žalys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandras Žalys
Gimė 1951 m. spalio 26 d.
Girininkai, Šiaulių rajonas
Mirė 2018 m. rugpjūčio 20 d. (66 metai)
Klaipėda
Vaikai Aistė, Gediminas
Veikla poetas, literatūros kritikas
Partija Liberalų ir centro sąjunga
Alma mater 1975 m. LSSR konservatorija

Aleksandras Žalys (1951 m. spalio 26 d. Girininkuose, Šiaulių rajonas – 2018 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, poetas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19581962 m. mokėsi Girininkų pradinėje, 1962–1966 m. Raudėnų aštuonmetėje mokykloje, 1969 m. baigė Šiaulių 2-ąją internatinę mokyklą. [1] 1969–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, 1970 m. Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete, 19711975 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – lietuvių kalbą ir literatūrą.

1975–1977 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas. 1977–1980 m. VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas, 1983 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1980–1984 m. Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vyr. dėstytojas, 1984–1989 m. docentas, 1989–1990 m. Klaipėdos fakultetų mokslo prorektorius. Vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto (KU) steigimo iniciatorių ir kūrėjų, išrinktas šio universiteto pirmojo Senato (1991–1993 m.) pirmininku. 19911997 m. KU Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, 1997–2006 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

Nuo 1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

LKP CK narys. Lietuvos Sąjūdžio I Seimo narys. 1998–2000 m. ir 2010–2011 m. Klaipėdos miesto tarybos narys. [2][3]

Palaidotas Raudėnų kapinėse (Šiaulių rajonas).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Docentas yra knygos „Lietuvių baladė“ (1979) sudarytojas ir įvadinio straipsnio autorius, parašė „Lietuvių literatūrinė baladė“ (1988), „Gyvenimo metaforos ieškant“ (2001) ir kt. monografijas. Išleido eilėraščių rinkinius „Iš retų ir išblukusių tekstų“, „Laiškai“, „Pilis“. [4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]