Aleksandras Žalys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Žalys
Gimė: 1951 m. spalio 26 d.
Girininkai, Šiaulių rajonas
Mirė: 2018 m. rugpjūčio 20 d. (66 metai)
Klaipėda
Vaikai:

Aistė, Gediminas

Veikla: poetas, literatūros kritikas
Partija: Liberalų ir centro sąjunga
Alma mater: 1975 m. LSSR konservatorija

Aleksandras Žalys (1951 m. spalio 26 d. Girininkuose, Šiaulių rajonas – 2018 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, poetas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19581962 m. mokėsi Girininkų pradinėje, 1962–1966 m. Raudėnų aštuonmetėje mokykloje, 1969 m. baigė Šiaulių 2-ąją internatinę mokyklą. [1] 1969–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, 1970 m. Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete, 19711975 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – lietuvių kalbą ir literatūrą.

1975–1977 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas. 1977–1980 m. VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas, 1983 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1980–1984 m. Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vyr. dėstytojas, 1984–1989 m. docentas, 1989–1990 m. Klaipėdos fakultetų mokslo prorektorius. Vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto (KU) steigimo iniciatorių ir kūrėjų, išrinktas šio universiteto pirmojo Senato (1991–1993 m.) pirmininku. 19911997 m. KU Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, 1997–2006 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

Nuo 1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

LKP CK narys. Lietuvos Sąjūdžio I Seimo narys. 1998–2000 m. ir 2010–2011 m. Klaipėdos miesto tarybos narys. [2][3]

Palaidotas Raudėnų kapinėse (Šiaulių rajonas).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Docentas yra knygos „Lietuvių baladė“ (1979) sudarytojas ir įvadinio straipsnio autorius, parašė „Lietuvių literatūrinė baladė“ (1988), „Gyvenimo metaforos ieškant“ (2001) ir kt. monografijas. Išleido eilėraščių rinkinius „Iš retų ir išblukusių tekstų“, „Laiškai“, „Pilis“. [4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]