Alba Julija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alba Julija
rumun. Alba Iulia
   ROU AB Alba Iulia CoA.png      ROU AB Alba Iulia Flag.png   
Cetatea Alba Iulia din aer toamna.jpg
Miesto panorma
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rumunijos vėliava Rumunija
Apskritis Albos apskritis
Meras Gabriel-Codru Pleșa
Gyventojų (2011) 58 681
Commons-logo.svg Vikiteka Alba Julija
Kirčiavimas Álba Jùlija

Alba Julija (rumun. Alba Iulia, veng. Gyulafehérvár, vok. Weißenburg) – miestas vidurio vakarų Rumunijoje, Transilvanijoje, prie Murešo upės; Albos apskrities centras. Vystoma mašinų, porceliano, avalynės ir maisto pramonė. Garsėja XIIIXVII a. katalikiška Šv. Mykolo katedra ir stačiatikių Švč. Trejybės (dar vadinama Karūnavimo) katedra, XVIII a. baroko stiliaus tvirtove Alba Carolina.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Izabelės Jogailaitės kapavietė katalikiškoje Šv. Mykolo katedroje

Žinomas nuo dakų laikų kaip vergvaldžių valstybės centras, vėliau – kaip romėnų laikų karinė tvirtovė. Miestas istoriškai svarbus vengrams ir rumunams.

Šv. Mykolo katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžiaus plano trinavė su transeptu katalikų šventovė, šiaurinėje pusėje prie jos glaudžiasi 1512 m. pristatyta katedros klebono Lazoniuso funduota koplyčia. Kitoje (Karališkojoje) koplyčioje ilsisi Lietuvos kunigaikštytės Izabelės Jogailaitės, 1539 m. karūnuotos Vengrijos karaliene, palaikai. Šalia palaidotas jos sūnus Transilvanijos pirmasis kunigaikštis Jonas Zigmantas Zapojajis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]