Al Aksos mečetė

Al Aksa (arab. ٱلْـمَـسْـجِـد الْاَقْـصَى = al-Masjid al-Aqsa, „tolimiausia šventykla“) – pagrindinė Jeruzalės mečetė. Viena švenčiausių vietų tarp musulmonų.

Al Aksa mečetė yra ant Šventojo kalno Jeruzalėje, vietoje, kuri musulmonų vadinama „Haram eš šarif“ (Prakilnioji šventykla). Kartu su Uolos kupolo šventykla Al Aksa pastatyta kadaise buvusios judaizmo svarbiausios Saliamono šventyklos vietoje. Daugelio musulmonų tikėjimu, tai yra trečia pagal šventumą vieta islame po Mekos ir Medinos. Musulmonai tiki, kad Korano skyriuje „Nakties kelionė“ (al-Isra) minima šventykla al-Aqsa (iš arab. „tolimiausia“) yra būtent toji, kurioje dabar stovi Al Aksos mečetė. Pasak legendos, Mahometas ant dangiškos būtybės Burako per vieną naktį buvo perneštas iš Mekos į Jeruzalę. Beveik tikra, kad Korano teksto ir legendos sugretinimas ir sutapatinimas įvyko vėliau, nei buvo pastatyta Al Aksos mečetė. Korano komentatoriai nesutarė, kur galėtų būti minėta al-Aqsa, Mekoje ar Jeruzalėje, ir laikui bėgant įsitvirtino nuomonė, kad ji yra Jeruzalėje, toje vietoje, kur pastatyta Al Aksos mečetė. Daugelio musulmonų tikėjimu, Al Aksos mečetę iš pradžių pastatė kalifas Umaras (valdė 634−644 m.), kai lankėsi Jeruzalėje. Tačiau ši versija, tikėtina, yra vėlesnių interpretatorių prasimanyta.

Tikra, kad valdant Muavijai I (661−680 m.), Al Aksos vietoje buvo pastatyta maža mečetė. Ji buvo sunaikinta ir toje vietoje pastatyta didesnė mečetė valdant Validui I (705−715 m.). Vėliau mečetė daug kartų buvo renovuojama ir perstatoma. Iš Valido I laikų išliko tik menki fragmentai, kurie rodė, kad mečetės navos buvo statmenos kiblai, kas buvo labai neįprasta ir priminė bizantietiškų statinių išplanavimą, pvz., Kristaus Gimimo bažnyčią Betliejuje. 748 m. žemės drebėjimas labai pakenkė mečetei ir ji buvo atstatoma valdant Abasidų kalifams Mansūrui (759 m.) ir Mahdžiui (775 m.). Pastarajam valdant buvo pastatyta pakelta centrinė nava, kuri vedė michrabo link ir prieš jį buvo pastatytas medinis kupolas. 1033 m. drebėjimas sugriovė šią mečetę ir 1035 m. ji buvo atstatyta valdant Fatimidų kalifui Ali az Zahirui. Tai buvo septynianavė mečetė, su centrine nava ir po tris iš abiejų jos pusių. Būtent šio pavidalo Al Aksa yra išlikusi iki šių laikų. Kryžiaus karų metu joje tamplieriai buvo įsirengę savo būstinę ir dalį jos pavertę koplyčia.

Šaltiniai

Josef W. Meri. Medieval Islamic Civilization, 2005, p. 50–51
Andrew Petersen. Dictionary of Islamic Architecture, 2002, p. 22–24