Aktyvatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aktyvatorius (lot. activus 'aktyvus, veiklus').

Chemijoje:

  1. medžiaga (promotorius), didinanti katalizatoriaus aktyvumą, selektyvumą arba patvarumą. Pvz., amoniako sintezės katalizatorius geležis turi keletą procentų aktyvuojančių medžiagų Al2O3, K2O. Vanadžio (V) oksidą – SO2 oksidacijos į SO3 katalizatorių – aktyvuoja šarminių metalų oksidų priedai;
  2. elementų atomai, kurių nedaug įterpiama į kristalofosforų gardelę ir kurie su juos supančius gardelės atomais sudaro kristalofosforų liuminescencijos centrus. Cinko sulfido kristalofosforo aktyvatorius yra Cu, Ag, Au, Mn, retųjų žemių elementai; fluorito CaF2 – retųjų žemių elementai;
  3. medžiaga, spartinanti koroziją, pvz., vandenilio jonai, ištirpęs vandenyje deguonis;
  4. medžiaga, skatinanti fermentų veiklą.