Akonkagva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie upę žr. Akonkagva (upė)
Akonkagva
Aconcagua.8.22.03w.jpg
Aukštis 6959 m
Žemynas Pietų Amerika
Šalys Argentinos vėliava Argentina
Kalnynas Andai
Koordinatės 32°39′12″S 70°00′39″W / 32.65333°S 70.01083°W / -32.65333; -70.01083Koordinatės: 32°39′12″S 70°00′39″W / 32.65333°S 70.01083°W / -32.65333; -70.01083
Pirmasis įkopimas 1897 m. sausio 14 d.
Šveicarija Mathias Zurbriggen
Commons-logo.svg Vikiteka: AkonkagvaVikiteka

Akonkagva – aukščiausias Amerikos ir Pietų pusrutulio kalnas, taip pat aukščiausia už Azijos kontinento ribų esanti viršukalnė. Iškilęs Anduose, Argentinos teritorijoje (Mendosos provincija), netoli Čilės sienos. Kalną dengia ledynai, du didžiausieji iš jų – Lenkų ledynas (Glaciar de los Polacos) ir Anglų ledynas (Glaciar de los Inglés).

Pietiniame šlaite prasidedanti Akonkagvos upė teka į vakarus ir įteka į Ramųjį vandenyną 20 km piečiau Valparaiso miesto, Čilėje.

Akonkagvą iškėlė tektoninė Naskos plokštė, palindusi po Pietų Amerikos plokšte.

Kopimai į Akonkagvą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stovyklavietė, įsikūrusi prie Akonkagvos kalno.

Į Akonkagvą kopiama keliais maršrutais. Techniškai pats lengviausias yra vadinamasis šiaurinis kelias, per Plaza De Mules bazinę stovyklą. Antrasis tradicinis kopimas – per Glaciar de los Polacos (techninis kopimas). Galima lipti ne techniniu maršrutu per Plaza Argentina bazinę stovyklą ( iki bazinės stovyklos reikia eiti viena diena ilgiau nei einant per Plaza de Mules bazinę stovyklą). Kopimas pietiniu šlaitu laikomas itin sunkiu. Palankiausias laikas kopimui yra nuo gruodžio iki vasario mėnesio. Kopiant reikalingi leidimai, juos galima įsigyti Mendozoje, Akonkagvos parko direkcijoje. Leidimų kainos paprastai yra paskelbiamos lapkričio mėnesį - beveik prasidėjus sezonui.

Pirmasis į kalną 1897 m. sausio 14 d. įkopė šveicaras Mathias Zurbriggen.

Lietuvių kopimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1996 m. vasario 25 d. – Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas;
  • 2005 m. vasario 8 d. – Saulius Vilius ir dar 6 lietuviai;
  • 2008 m. sausio 16 d. – Audrius Ražaitis; Vytis Pijus Čiras. Kiek vėliau, sausio 21 d. – Ignas Staškevičius, Dainius Juzakėnas, Egidijus Žilinskas;
  • 2012 m. vasario 16 d. - Tadas Jeršovas, Audrius Kundelis, Justinas Gurklys, Asta Matuzevičiūtė, Monika Vaitkutė ir Vytenis Gudas.
  • 2013 m. vasario 22 d. - Darius Vaičiulis, Naglis Vaičiulis, Egidijus Kipurys, Tautvydas Žilinskas, Robertas Čepaitis, Tadas Jeršovas.
  • 2014 m. vasario 18 d. - Andrius Putna, Ugnius Urba, Stanislovas Vyšniauskas, Darius Muižys, Nerijus Amanavičius, Tadas Jeršovas,
  • 2016 m. Sausio 16 d. - Ruslanas Vristiuk

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalno pavadinimo kilmė neaiški, greičiausiai iš araukanų arba kečujų kalbų (reikšmė „akmeninis sargas“).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]