Akmuo Ehalkivi
59°32′59″š. pl. 26°35′15″r. ilg. / 59.549778°š. pl. 26.587624°r. ilg.
Ehalkivi (Ehakivi, Linnukivi, Veljastekivi) – didžiausias akmuo Estijoje, slūgsantis Suomijos įlankos Letipea kyšulio pakrantėje, šiaurės Estijoje, Vakarų Viru apskrityje, į šiaurės rytus nuo Kundos. Kartu tai ir didžiausias riedulys Šiaurės Europos ledynmečio zonoje.
Akmens Ehalkivi aukštis 7,6 m, apimtis 49,6 m, tūris 930 m³, masė apie 2500 t, sudaranti uoliena pegmatitas.
Estijos didžiausi rieduliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Estija pasižymi ypač didelių riedulių, ledynmečiu atneštų iš Skandinavijos, gausa. Didžioji dalis daugiau kaip 30 m apimties Šiaurės Europos riedulių aptinkami Estijoje. Čia žinomi 62 tokio dydžio akmenys. Jie dar iki šalies įjungimo į SSRS buvo laikomi nacionalinio pasididžiavimo objektais.[1] Šiuo metu yra suregistruoti ir saugomi valstybės.[2]
Kai kurie milžinai randami jūroje, tarp jų ir prie Osmusaro salos, turintys apie 100 m skersmenį. Manoma, kad Osmusaro riedulius ledynai išstūmė iš Neugrundžio kraterio.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Katrina Z. S. Schwartz, Nature and National Identity After Communism, University of Pittsburgh Press, p. 224, ISBN 9780822973140
- ↑ Rob Smurr (2002), Nationalizing Nature: the history, preservation and meaning of glacial erratic boulders in Estonia
- ↑ Anto Raukos, „Evolution of the theory of continental glaciation in northern and eastern Europe“ in R. H. Grapes, D. R. Oldroyd, A. Grigelis (eds), History of Geomorphology and Quaternary Geology, pp. 79-86, Geological Society of London, 2008 ISBN 1862392552.
