Airių seteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Airių seteris
Standartas: Nr. 120, VII FCI grupė, 2 sekcija (britų ir airių pointeriai ir seteriai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 60-68 cm
Kalė: 58-64 cm
Svoris
Patinas: 25-30 kg
Kalė: 20-27 kg
Savybės
Plaukas: Vidutinio ilgio, lygus, švelnus
Aktyvumas: Labai aukštas
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Savarankiškas, kartais ūmus, aktyvus, energingas, prieraišus
Tinkamumas apsaugai: Vidutinis
Tinkamumas tarnybai: Aukštas
Vados dydis: ?
Ilgaamžiškumas: 10-14 m.

Airių seteris (air. Sotar rua) – šunų veislė, registruota FCI (registracijos Nr. 120). Kilmės šalis - Airija.

Kilmė ir paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal spalvą airių seteriai yra dviejų rūšių: vienspalviai kaštoniniai ir rudadėmiai, t. y., balti su rudomis dėmėmis. Manoma, jog pirmiau buvo rudadėmis seteris, iš kurio selekciniu būdu atsirado vienspalvis kaštoninis.

Duomenų apie airių seterio kilmę labai nedaug, tiksliai nustatyti protėvius neįmanoma. Airių seterio protėviais pagal kai kuriuos šaltinius laikomas spanielis, airių vandens spanielis, kryžmintas su anglų seteriu. Taip pat manoma, kad airių seteris turi pointerio, setergordono ir bladhaundo kraujo.

Airių seteriai jau buvo žinomi nuo XVI amžiaus. Vienas iš pirmųjų airių seterių veisėjų buvo Morisas O`Konoras. 1779 m. jis nuomojo sodybas airių seterių dresavimui. Jo šunys buvo kaštoninės spalvos su baltom dėmėm, bet ne juodos spalvos. To pačiu laiku buvo ir seterių su juodu snukiu. Airijos veisėjus vienijo noras sukurti veislę, kuri tiktų airių medžiokliniams plotams. Airija su plačiomis pelkėmis ir laukais bei tankiais krūmynais buvo medžioklės rojus ir iš medžioklinio šuns buvo reikalaujama greitos paieškos bei ištvermės.

Airių seteris medžioklėje

XIX a. kaštoninė seterio spalva beveik išstūmė baltą seterio spalvą su rudomis dėmėmis, kuri tapo tokia reta, kad atsirado beveik prie pat išnykimo ribos. Nuo 1920 m. buvo dedamos pastangos šios spalvos atgaivinimui.

Pirmasis airių seterio standartas pasirodė 1885 m. 1906 m. įsikūręs airių seterių klubas rūpinosi šios veislės likimu Prancūzijoje.

Arių seteris prisitaiko prie bet kurios aplinkos, jam patinka drėgnos vietovės. Seteris - medžioklinis šuo ir yra skirtas slankų bei kurapkų medžioklei. Dabar dar auginamas kaip šeimos draugas.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudadėmio airių seterio ūgis ties ketera: 62-66 cm (patinų), 57-61 cm (patelių); kaštoninio: 57-70 cm (patinų), 54-67 cm (patelių). Svoris nuo 20 kg iki 30 kg.

Kūno sandara proporcinga. Labai raumeningas, ne per storas kaklas neturi pagurklio. Žiūrint iš šono krūtinė yra siaura. Ji turėtų būti kiek įmanoma gilesnė. Raumeningas, šiek tiek išgaubtas juosmuo.

Airių seterio ovali kaukolė, pailga galva. Snukis ganėtinai kvadratinės formos. Standžios lūpos nėra kabančios. Nosies galiukas gali būti juodas, rudas arba kaštoninės spalvos. Baltai kaštoninio seterio galva yra kiek platesnė.

Ausys vidutinio dydžio, kabančios ausys turi vieną ryškią raukšlę. Baltai kaštoninių seterių ausys yra akių aukštyje. Nedidelės akys yra tamsios spalvos (rudos).

Kojos ilgos, raumeningos, stiprių kaulų. Mažos, bet labai tvirtos letenėlės. Tvirti, suspausti ir tinkamai išgaubti pirštai. Tarpupirščiai apžėlę kailiu.

Vidutinio ilgio uodega yra palyginti žemai. Į galą plonėjanti. Uodega laikoma horizontali nugaros linijai arba žemai nuleista. Apaugusi puošniais ilgais plaukais.

Kailis vienspalvis arba kaštoninės spalvos ir rudadėmis - baltos spalvos su rudomis dėmėmis bei šlakeliais. Trumpas kailis yra ant galvos bei letenų priešakinės pusės. Vidutinio ilgio kailis, dengiantis kitas kūno dalis, nebūna nei garbanotas, nei raitytas. Ilgas ir švelnus kailis matomas vidinėse visų keturių letenų pusėse. Puošniai karantis ir krentantis kailis yra pilvo srityje.

Charakteris ir elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėmėtasis airių seteris laikomas kur kas ramesniu šunimi nei vienspalvis kaštoninis. Airių seteris yra nuolat kupinas energijos, ūmus ir nepriklausomas. Turi puikiai išvystytą uoslę. Labai mėgsta fizinį aktyvumą ir bent kurį laiką turi būti paleistas pabėgioti be pavadėlio. Namie - santūrus ir ramus, lauke - mėgstantis padūkti ir paišdykauti.

Seterio jautriam būdui privalomas švelnus, bet nuoseklus auklėjimas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]