Agnė Lukšytė
Agnė Lukšytė-Meiliūnienė (1920 m. spalio 23 d. Subačiaus vienkiemyje prie Subačiaus – 2007 m. lapkričio 23 d. Sidnėjuje) – Lietuvos rašytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1931–1939 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1939–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei germanistiką Vilniaus universitete. 1941–1944 m. mokytojavo Gardino lietuvių gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1950 m. atvyko į Australiją. Atlikusi 2 metų darbo prievolę iki 1982 m. dirbo Australijos įstaigose. Gyveno Sidnėjuje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrybos svarbiausia tema – lietuvių moterų gyvenimas išeivijoje. 1970 m. Australijoje išleido novelių rinkinį „Kalnų velnias“. Dramoje „Kavinė Po kadagiais“ vaizduojamas 1944 m. vasario 13–20 d. didysis Drezdeno bombardavimas. Novelėse atskleidžiamas moterų vidinis pasaulis, vyrauja meilės, ilgesio, nusivylimo motyvai. Romane nagrinėjamos mažame Australijos miestelyje gyvenančių aborigenų ir naujųjų atvykėlių santykių problemos, supažindinama su egzotiška šios šalies aplinka, į kurią po Antrojo pasaulinio karo likimas nubloškė nemaža lietuvių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kalnų velnias, novelės. Belmore, Meiliūnas, 1970 m.
- Kavinė „Po kadagiais“, 4 veiksmų drama. Vilnius, Centrinio pašto dėžė 150, 1993 m.
- Baltoji chrizantema, novelės. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m., Standartų spaustuvė, 2006 m. ISBN 5-420-01263-4
- Prošvaistė šešėlyje, romanas. Vilnius, J. Nainys: Visuomenės informavimo priemonių valdyba, 1996–1997 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1981 m. laikraščio „Dirva“ (Klyvlendas, JAV) premija už novelę „Zefirantės“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Agnė Lukšytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 691 psl.