Agaporniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Agapornis

Raudonveidis agapornis (Agapornis pullarius)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Papūginiai paukščiai ( Psittaciformes)
Šeima:	Papūginiai ( Psittacidae)
Gentis:	Agaporniai ( Agapornis)

Agaporniai (Agapornis) – papūginių (Psittacidae) šeimos paukščių gentis.

Išvaizda

Tai nedidelės papūgėlės, kurių kūnas 16-17, sparnai – 10, o uodega – 5 cm ilgio; svoris – 40-60 g. Galva didelė. Vyraujanti plunksnų danga žalios spalvos, bet atskiros kūno dalys – antuodegis, krūtinė, galva, kaklas ir gurklys – rožinės, raudonos, mėlynos, geltonos ir kitokių spalvų. Snapas storas, labai riestas ir stiprus; žmogų gali stipriai sužeisti. Vienų rūšių snapas ryškiai raudonas, kitų – geltonas, šiaudų spalvos. Uodega trumpa ir suapvalinta. Kojos taip pat trumpos, bet gerai bėgioja ir laipioja medžiais. Apie akis ryškus baltas žiedas.

Paplitimas

Paplitusios Afrikoje ir Madagaskare.

Gyvenimo būdas

Apsigyvena tropiniuose ir subtropiniuose miškuose. Taip pat yra stepinių ir kalninių rūšių. Gyvena pulkais. Labai gerai ir vikriai skraido. Naktį praleidžia medžiuose. Kartais pešasi su kitais pulkais, atlėkusiais į jau užimtus medžius.

Lizdą krauna medžių uoksuose, kuriuose iškloja tik dugną. Lizdui naudoja žoles, įvairių medžių šakeles ir žievės gabaliukus. Vienos rūšys statybinę medžiagą parsineša snapu, kitos pasikišusios po sparnų ar po krūtinės plunksnomis. Dėtyje 4-8 kiaušiniai. Peri patelė. Jaunikliai išsrita po 3-3,5 savaičių, po 42-56 dienų jie lizdą palieka, tačiau tėvai ir toliau jais rūpinasi bei maitina.

Šios papūgos sudaro labai glaudžias poras. Patinas ir patelė daug laiko praleidžia kartu ir dažnai valo vienas kitam plunksnas.