Afganistano ir Irano konfliktas (2023)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Afganistano ir Irano pasienio konfliktas. 2023 m. gegužės mėn. Afganistano ir Irano pasienyje vyko pasienio susirėmimai, per kuriuos Talibano pajėgos užpuolė Makaki, tačiau puolimas buvo atremtas.[1]

Vaizdas:Makaki Helmandas M1.2640000.jpeg
Afganistano ir Irano pasienio konfliktas 2023 m. gegužės mėn.

Gegužės 27 d. Afganistano Islamo Emyrato ginkluotosios pajėgos ir Irano pasieniečiai susirėmė Afganistano ir Irano pasienyje tarp Afganistano Nimruzo provincijos Kango apskrityje Afganistano pietvakariuose ir Irano Sistano bei Beludžestano provincijos. Po trumpo susirėmimo abi pusės deeskalavo situaciją. [2]

Pagrindinė informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irano teisės į Helmando vandenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sistano ir Helmando upės baseinas

Irano ir Afganistano ginčai dėl teisių į Helmando upės vandenį pirmą kartą kilo XVIII a. septintajame dešimtmetyje, o vėl įsiplieskė po to, kai 1896 m. pasikeitė upės tėkmė. 1939 m. abiejų šalių karaliai pasirašė susitarimą dėl vandens teisių pasidalijimo, kuris buvo pasirašytas, bet taip ir neratifikuotas. Pagal 1973 m. abiejų šalių ministrų pirmininkų sutartį Iranui kasmet turėtų atitekti 820 mln. kubinių metrų upės vandens. Iki 1979 m., kai Irane įvyko Irano revoliucija, o į Afganistaną įsiveržė Sovietų Sąjunga, teisės į vandenį buvo labai svarbus abiejų tautų tarpusavio santykių klausimas. Ašrafo Ganio prezidentavimo laikotarpiu Afganistanas pradėjo statyti daug naujų užtvankų, pavyzdžiui, Salmos užtvanką per Harirudo upę ir Kamal Chano užtvanką per Helmando upę. Su Talibanu susijęs istorikas Mustafa Hamidas teigė, kad Kamal Chano užtvanka buvo specialiai sukurta Amerikos vyriausybės, siekiant apsunkinti būsimus Irano ir Afganistano santykius, ir nebuvo naudinga Afganistanui. 2023 m. gegužės 18 d. Irano prezidentas Ebrahimas Raisis įspėjo Talibaną nepažeisti Irano teisių į Helmando upės vandenį, ragindamas įgyvendinti 1973 m. sutartį.

Irano ir Talibano santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriškai santykiai tarp Irano, daugiausia šiitų šalies, ir Talibano, kuriame dominuoja sunitų fundamentalistai, buvo labai nepastovūs. 1996-2001 m. Talibanui valdant Afganistaną, per incidentą, kurį pasmerkė Talibanas, buvo nužudyta 10 Irano diplomatų ir Irano žurnalistas iš konsulato Mazar-i Šarife. Dėl to Iranas pradėjo karinę mobilizaciją, kuri buvo išspręsta tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms. 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną metu Iranas bendradarbiavo su JAV pajėgomis, o Irano specialiosios pajėgos rėmė Šiaurės aljansą Herato sukilimo metu.

Po 2002 m. Džordžo V. Bušo kalbos apie "blogio ašį" Iranas pagerino santykius su Talibanu. Karo metu JAV, Jungtinė Karalystė ir Afganistano Islamo Respublika kaltino Iraną, kad šis teikia prieglobstį ir materialinę paramą Talibanui. 2017 m. Afganistano Islamo Respublika apkaltino Iraną, kad šis padeda Talibanui vykdyti puolimą prieš Afganistano vyriausybės pajėgas Vakarų Afganistane, ir teigė, kad Iranas bandė sugriauti užtvanką Herato provincijoje. Iranas atmetė visus kaltinimus dėl paramos Talibanui teikimo.

2021 m. viduryje Talibanas, tariamai remiamas Irano, atkūrė savo valdžią Afganistane po JAV pasitraukimo iš šalies. 2021 m. gruodžio 1 d. įvyko 2021 m. Afganistano Islamo Emyrato ir Irano Islamo Respublikos susirėmimai. Abi pusės tai pavadino nelaimingu atsitikimu.

Susirėmimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abiejų pusių paskelbti oficialūs pareiškimai apie tai, kaip įvyko susirėmimai, labai skyrėsi, ir kiekviena pusė kaltino kitą. Afganistano gynybos ministerijos atstovas spaudai Inayatullah Khwarazmi pareiškė: "Šiandien, deja, dar kartą Nimrozo provincijos Kang rajono pasienio teritorijoje Irano kariai šaudė, [ir] kilo konfliktas...": "Talibano pajėgos, nesilaikydamos tarptautinių įstatymų ir geros kaimynystės principų, pradėjo šaudyti į Sasulio kontrolės postą ... ir sulaukė ryžtingo atsako".

Pasak Irano naujienų agentūros "Tasnim", susirėmimai prasidėjo, kai grupė ginkluotų narkotikų kontrabandininkų bandė kirsti Irano teritoriją ir Irano pajėgos juos apšaudė. Vietinės Talibano pajėgos, nežinodamos, kas vyksta, manė, kad Irano pajėgos puola jas, ir įvyko susirėmimas. Tada Talibano pajėgos bandė pulti pasienio kaimus Sasuli, Hatam ir Makaki, tačiau buvo atremtos.

Irano pasienio apsaugos pajėgos per susirėmimus panaudojo artileriją, tačiau paneigė teiginius dėl raketų panaudojimo.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gegužės 28 d. Iranas vėl atidarė sieną su Afganistanu ties Abrišamo tiltu, kuris anksčiau buvo uždarytas dėl susirėmimų.

Irano ambasada Kabule ir Afganistano pareigūnai užmezgė ryšius, kad ištirtų incidentą. 2023 m. gegužės 29 d., pasibaigus susirėmimams, Irano generolas Kioumars Heydari ir Irano teisėsaugos vadovo pavaduotojas Ghasem Rezaei taip pat surengė bendrą susitikimą su Talibano pareigūnais Zabol mieste, kuriame aptarė, kaip užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje. 2023 m. gegužės 29 d., pasibaigus susirėmimams, Irano vidaus reikalų ministras Ahmad Vahidi taip apibūdino padėtį Irano ir Afganistano pasienyje:

   "Šiuo metu neturime jokių problemų. Pasienio perėja yra atvira kelionėms ir joje ramu".

Talibano pareigūnai ragino spręsti problemas diplomatijos keliu, teigdami, kad pasienyje kilusios problemos jau išspręstos, o Afganistano užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad šalis neketina konfliktuoti su Iranu. Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pavaduotojas Zia-Ahmad Takal pareiškė:

   "Nenorime, kad santykiai su kaimyninėmis šalimis pablogėtų ... Afganistano Islamo Emyratas niekada nepritaria eskalacijai".

Talibano ministro pirmininko politinės komisijos nariai, reaguodami į susirėmimus, taip pat ragino palaikyti gerus santykius su Iranu. Be to, Afganistano reikalų patikėtinis Islamabade Sardaras Ahmadas Chanas Šakibas (Sardar Ahmad Khan Shakib) pareiškė:

   "Afganistano Talibanas niekada nenori, kad būtų daroma įtaka jo santykiams su kaimynais, ir pagal islamo principus mes nesiimsime jokių veiksmų, kad pažeistume mūsų kaimyno Irano teises".

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šablonas:Talibanas