Pereiti prie turinio

Adriaen van der Werff

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adrianas van der Verfas (ol. Adriaen van der Werff, 1659 m., Kralingenas, Nyderlandai – 1722 m., Roterdamas) buvo XVII a. pb. − XVIII a. pr. Nyderlandų tapytojas.

Adrianas ven der Verfas gimė 1659 m. Kralingeno kaime netoli Roterdamo. Jis mokėsi Roterdame pas Cornelis Picolet ir Eglon Hendrik van der Neer. Adrianas van der Verfas buvo vienas iš olandų tapytojų, kurie persiėmė Prancūzijos akademinio tapybos mokymo principais. Jis atmetė XVII a. olandų tapybos natūralistinę tradiciją, iš kurios perėmė tik šviesos ir šešėlių vaizdavimo bruožus, įtakotus Gerito Dau. Adrianas van der Verfas daugiausiai tapė religines, mitologines, erotizuotas scenas, kuriose dominuodavo iš anksto kruopščiai nupiešti ir po to perkelti į paveikslus herojų modeliai, panašūs į antikines skulptūras. Jis yra nutapęs portretų, žanrinių buities scenų. Brolis Pieter van der Werff buvo Adriano mokiniu ir padėjėju.

Adrianas van der Verfas sparčiai išpopuliarėjo ir tapo vienu iš labiausiai pripažinčiausių olandų tapytojų, bei išliko aukštai vertinamu visą XVIII a. 1697 m. jis priėmė pasiūlymą iš elektoriaus palatino Johann Wilhelm von der Pfalz tapti dvaro tapytoju ir daug keliavo tarp Roterdamo ir Diuseldorfo. Už savo kūrybą jis buvo apdovanotas aukso grandinėle ir pakeltas į riterius (gavo ševaljė titulą). Iki 1717 m. Adrianas van der Verfas gaudavo 4000 guldenų išmoką už 6 pirmus metų mėnesius ir atskirą užmokestį už paveikslus.[1] Palyginimui, Rembranto paveikslų kainos tuo metu buvo smukusios žemiau 100 guldenų. 1721 m. olandų tapytojų kronininkas Houbraken išgyrė Adrianą van der Verfą, kaip patį geriausią iš Olandijos tapytojų. Dailininkas mirė 1722 m. Roterdame. Jo autoritetas dramatiškai smuko XIX a. Žinomi 156 Adriano van der Verfo paveikslai.[2]

Darbų galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Alpers, Svetlana. Rembrandt's Enterprise: The Studio and the Market. University of Chicago Press, 1995, p. 96
  2. Alpers, Svetlana. Rembrandt's Enterprise: The Studio and the Market. University of Chicago Press, 1995, p. 97