Adolfas Lukošaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adolfas Lukošaitis
Gimė: 1906 m. rugsėjo 12 d.
Sankt Peterburgas, Rusija
Mirė: 1993 m. vasario 23 d. (86 metai)
Kaunas
Veikla: statybos inžinierius, architektas
Alma mater: 1934 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Adolfas Lukošaitis (1906 m. rugsėjo 12 d. Sankt Peterburge – 1993 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė Raseinių gimnaziją, 1934 m. baigė statybos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete.

1934–1937 m. Marijampolės apskrities inžinierius. 1934–1940 m. vertėsi privačia praktika. 1940–1941 m. Pramonės statybos projektavimo instituto projektavimo grupės vadovas. 1941–1944 m. bendrovės „Pienocentras“ techninio skyriaus vedėjas.

1944–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto (1946–1950 m. Kauno universitetas) dėstytojas. 1958 m. baigė TSRS architektūros akademiją Maskvoje, architektūros mokslų kandidatas. 19511970 m. Kauno politechnikos instituto, 19711992 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, 1971–1974 m. Architektūros katedros vedėjas; nuo 1976 m. profesorius.

Mokiniai: Juozas Baršauskas, Vytautas Kasputis, Zigmantas Liandzbergis, Algimantas Miškinis, Kęstutis Pempė, Jurgis Vanagas. [1]

1946–1954 m. LTSR architektų sąjungos valdybos pirmininkas. 1965 m. LTSR nusipelnęs statybininkas.

Kūrybai būdinga funkcinė ir meninė dermė, aiški, ritmiška, pastato paskirtį atitinkanti, fasadų skaidymo sistema, racionali konstrukcija.

Svarbiausi pastatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taupomųjų kasų rūmai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leonidas ZiberkasAdolfas Lukošaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 682 psl.
  2. Jolita KančienėAdolfas Lukošaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 661-662 psl.