Adolf Giżyński

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Adolfas Gižinskis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Adolf Giżyński
Gimė 1922 m.
Kaunas, Lietuva
Mirė 1984 m. gruodžio 17 d. (~62 metai)
Paryžius, Prancūzija
Veikla skautas, rezistentas, dvasininkas

Adolfas Gižinskis (1922 m. Kaune1984 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje, Prancūzija) – skautas, rezistentas, dvasininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1922 m. Kaune. Baigė Kauno Adomo Mickevičiaus gimnaziją. Buvo aktyvus Lietuvos lenkų skautų organizacijos narys. Naciams ir sovietams užpuolus Lenkiją padėjo žmonėms iš Lenkijos patekti į tuo metu dar nepriklausomą Lietuvą. Iš lenkų kareivių internavimo stovyklų Lietuvoje slapta padėjo pabėgti daliai kareivių. Priklausė lenkų karinio pasipriešinimo sąjungai (Związek Walki Zbrojnej). Už priklausymą šiai organizacijai 1942 m. lapkričio 11 d. suimtas Lietuvos saugumo policijos ir uždarytas į Pravieniškių darbo stovyklą. 1944 m. perkeltas į Diedenhofen stovyklą, po to Sadirenhausen, Neuengaumuren ir Sandbortel stovyklas. 1945 m. balandžio 29 d. išvaduotas britų kareivių. 1946 m. įstojo į Paryžiaus lenkų kunigų seminariją. 1952 m. tapo teologijos magistru, 1956 m. tapo teologijos mokslų daktaru. Dirbo prefektu lenkų kunigų seminarijoje Les Ageny mieste. Priklausė Prancūzijos lenkų skautų organizacijai. 1969 m. grįžo į Lenkiją, kur pradėjo dėstyti Ščecino kunigų seminarijoje, tačiau po kiek laiko grįžo į Prancūziją, kur ir mirė 1984 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krzysztof Bojko, Z dziejów Harcerstwa Polskiego na Litwie – „...ostatnim słowem Boga nie jest krzyż, lecz zmartwychwstanie”, „Magazyn Wileński” 1999, nr 2, s. 10-15