Adam Zagajewski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adamas Zagajevskis
lenk. Adam Zagajewski
Gimė 1945 m. birželio 21 d.
Lvovas, Ukrainos TSR, Sovietų Sąjunga
Mirė 2021 m. kovo 21 d. (75 metai)
Krokuva, Lenkija
Tėvas Tadeusz Zagajewski
Motina Ludwika Turska
Sutuoktinis (-ė) Maja Wodecka
Veikla poetas, rašytojas
Alma mater Jogailos universitetas
Vikiteka Adam Zagajewski

Adamas Zagajevskis (lenk. Adam Zagajewski; 1945 m. birželio 21 d. – 2021 m. kovo 21 d.) – lenkų poetas, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Lvove, tačiau jo šeima buvo priversta kraustytis iš miesto. Tuomet apsigyveno Glivicėse, kur 1963 m. baigė vidurinę mokyklą. Baigęs mokyklą, A. Zagajevskis studijavo Jogailos universitete ir 1968 m. baigė psichologijos, 1970 m. – filosofijos studijas.

Iki 1975 m. dirbo Socialinių mokslų institute. 1968 m. buvo vienas iš poetų grupės „Teraz“ (liet. „Dabar“) įkūrėjų. Kartu su Julianu Kornhauzeriu 1974 metais parašė esė rinkinį „Świat nie przedstawiony“ (Nepavaizduotas pasaulis), kuris tapo poetų grupės „Nowa Fala“ (liet. „Nauja banga“) manifestu.

1975 m. gruodį su kitais Lenkijos intelektualais pasirašė „59 laišką“. 1976 m. pradėjo bendradarbiauti su laikraščiu „Tygodnik Powszechny“. Nuo 1982 m. gruodžio gyveno Paryžiuje. 1983 m. buvo vienas iš literatūros žurnalo „Zeszyty Literackie“ įkūrėjų. 1989 m. pradėjo dėstyti Hiustono universitete. 2002 m. grįžo į Lenkiją. Nuo 2007 m. dėstė Čikagos universitete.[1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip poetas debiutavo 1967 metais eilėraščiu „Muzyka“ (liet. „Muzika“), publikuotu žurnale „Życie Literackie“. Vėlėsnius eilėraščius publikavo žurnaluose „Odra“ ir „Twórczość“. Emigravęs leido eilėraščius laikraštyje „Kultura“.

Ankstyvojoje poezijoje vaizduojama tikrovė, kuri yra ideologizuota ir joje pasimetęs žmogus. Vėliau išleistuose poezijos rinkiniuose atsispindi grožio, menininkų, praeities gynimas. Be to, yra išreiškiamas gimtinės praradimas: vos gimęs A. Zagajevskis turėjo palikti gimtinę. Tai verčia jį formuoti idealaus miesto mitą, savą Jeruzalę bei tapti poetu tremtiniu, kuris amžinai yra kelyje.

Paskutinėse knygose jis rašė jaudinančias elegijas, kuriose bendrauja su mirusiais tėvais ir atsisveikina su išeinančiais draugais. A. Zagajevskis buvo gėrėjimosi, žavėjimosi grožiu, teigimo, pagrindinių egzistencinių klausimų poetas. Jis kūryboje gynė jausmų pojūtį, taip pat ir rimtį, bet neatmetė ir humoro.

A. Zagajevskio kūriniai yra išversti į albanų, bulgarų, kinų, anglų, prancūzų, vokiečių, graikų, hebrajų, vengrų, ispanų, švedų, ukrainiečių ir kitas kalbas.[1][2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Proza[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertimai į lietuvių kalbą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Solidarumas ir vienatvė, 2009 m.
  • Orfėjo kriauklė, 2011 m.
  • Du miestai, 2013 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Halina Turkevič. Adam Zagajewski. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-21. Nuoroda tikrinta 2021-08-11.
  2. 2,0 2,1 Adam Zagajewski - Biography, culture.pl. Nuoroda tikrinta 2021-08-11.
  3. Adam Zagajewski / Instytut Książ