Adam Elsheimer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
A. Elshaimerio autoportretas, apie 1607 m.

Adamas Elshaimeris (vok. Adam Elsheimer, 1578 m. kovo 18 – 1610 m. gruodžio 11 d.) – XVII a. pr. vokiečių tapytojas, kūręs Romoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adamas Elshaimeris gimė 1578 m. kovo 18 d. Frankfurte prie Maino. Jis mokėsi pas vietos dailininką Filipą Ufenbachą, buvo paveiktas olandų tapytojų-peizažistų. Apie 1598 m. keliavo į Miuncheną ir po to į Veneciją, kurioje dirbo apie dvejus metus ir buvo paveiktas Tintoreto ir Paolo Veronezės kūrybos. Apie 1600 m. A. Elshaimeris apsistojo Romoje. Jis pagarsėjo mažų matmenų tapybos darbais ant vario plokštelių. A. Elshaimerio darbai padarė didelę įtaką Romoje kūrusiems dailininkams, tarp jų Rubensui, Klodui Lorenui. Romoje tuo metu buvo įsikūrusi Nyderlandų tapytojų kolonija, prie kurios prisijungė A. Elshaimeris. Po susipažinimo su Karavadžo kūryba jis pradėjo labiau išnaudoti šviesos vaizdavimą dramatiniam efektui išgauti. Daugelio jo paveikslų siužeto veiksmas vyksta laužo ar žvakių šviesoje. Jis suteikdavo paveikslams svajingą, romantišką nuotaiką ir sulaukė daug gerbėjų. A. Elshaimeris mirė ankstyva mirtimi po nesėkmingos susitarimo su olandų leidėju, kuris pagal jo paveikslus spausdino graviūras ir platino jas Europoje. A. Elshaimeriui nusivylus sutartimi jis nebesugebėjo kurti ir leidėjo pastangomis buvo įmestas į skolininkų kalėjimą, po ko mirė 1610 m. gruodžio 11 d. Jo ankstyva mirtis sukrėtė to meto Romos dailininkų bendruomenę. Nemenką jo kūrybinio palikimo dalį sudaro piešiniai.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]