Abraomas Mapu

Abraomas Mapu (1808 m. sausio 3 d. Kaune – 1867 m. spalio 9 d. Karaliaučiuje) – žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abraomas Mapu gimė Kaune neturtingo religijos mokytojo (melamedo) Kušelio Mapu šeimoje. Mokėsi žydų pradinėje mokykloje (chederis). Nuo trylikos metų savarankiškai studijavo Talmudą, vėliau mokėsi lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbų. 1825 m. vedė Basią. Porai gimė sūnus Leibas (1834-1897), kuris tapo karo chirurgu, kolegijos patarėju bei 8-ojo Smolensko pulko gydytoju. L. Mapu buvo vedęs kelis kartus; antrą sykį 1889 m. vedė Tamarą Volpjan (1860-?). Anksti priverstas rūpintis šeimos išlaikymu, A. Mapu įsidarbino pas žydą smuklininką namų mokytoju. Taip pat dirbo namų mokytoju Jurbarke, Raseiniuose, Vilniuje. Nuo 1848 m. gavo mokytojo vietą Kauno berniukų gimnazijoje, kur dirbo iki pat mirties. 1867 m. susirgęs išvyko gydytis į Karaliaučių, kur išleidęs paskutinę savo knygą, mirė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hebrajų kalba parašė 4 romanus. Jis laikomas žydų rašytoju, kuriam padarė įtaką prancūzų romantizmas. Didžioji kūrybos dalis pasakoja apie gyvenimą Senovės Judėjoje bei Izraelyje. Juose nemažai vietos užima Biblijos tematika. A. Mapu buvo vyskupo M. Valančiaus amžininkas – jie vienas kitą gerai pažinojo bei draugavo. Be romanų, A. Mapu parašė kelis hebrajų kalbos vadovėlius.^[1] Jo kūryba išversta į keletą užsienio kalbų, tarp jų arabų, prancūzų, vokiečių ir kt. Knygų leidimai pradėti perleisti dar XIX a. pab.

A. Mapu Kaune[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Mapu pamėgta rašymo vieta buvo Aleksote, ant kalno. Tas statinys literatūroje įvardijamas labai įvairiai: ir kaip veranda, ir kaip pavėsinė, ir kaip būdelė, ir kaip bokštas. Plačiau apie šį statinį savo atsiminimuose yra rašęs Šmuelis Goldšteinas: "Kitoje Nemuno pusėje buvo Aleksoto priemiestis... Pačioje kalno viršūnėje buvo medinis statinys – savos rūšies pavėsinė – iš ąžuolinių lentų, papuoštų drožta ornamentika. Pastatas buvęs trijų aukštų – visi atviri, be sienų, aptverti metro aukščio atrama, panašiai kaip balkonas. Iš pirmo aukšto laiptai vedė į antrąjį, o iš pastarojo – į trečiąjį. Kiekviena aikštelė buvo šiek tiek mažesnė už žemiau esančią. Pirmame aukšte stovėjo stalas su suolais."^[2] Pasakojama, kad ši pavėsinė buvo pastatyta Napoleonui, panorusiam stebėti Maskvos link žygiuojančios "Didžiosios armijos" persikėlimą per Nemuną. Vėliau statinys nenuverstas, o aplink jį atsirado nedidelis parkelis. Būtent tame statinyje (bokšte, verandoje) karštomis vasaros dienomis mėgdavo rašyti A.Mapu, kurio nuosavas namas tam tikslui nebuvo pritaikytas. Šioje pavėsinėje, anot šaltinių, buvo parašyti vieni garsiausių autoriaus kūrinių "Meilė Sionui" ir "Samarijos kaltė."

2018 m. gegužės 3 d. Galerijos „Ars et mundus“ kieme, A. Mapu gatvėje (Kauno senamiestyje) šiai istorinei asmenybei pastatyta skulptūra (skulptorius Martynas Gauba).^[3]