Abdalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Abdalas – medžioklės dievas Kaukazo tautų (cachurų, darginų, lakų, avarų) mitologijoje; laikytas taurų, stirnų, elnių globėju.[1] Lakai šią dievybę vadino Avdal, o avarai – Budualy.[2]

Cachurai tikėjo, kad Abdalas rūpinasi laukiniais gyvūnais: juos gano, melžia. Šis dievas rūpinasi ir tuo, kad nebūtų nušauta pernelyg daug gyvūnų; medžiotojo, kuris pažeidžia apribojimus, laukianti griežta bausmė. Be to, tikėta, kad Abdalas gali pasirodyti kaip baltas žvėris arba baltas žmogus – tai esąs ženklas, kad medžiotoją ištiksianti nesėkmė.[2][1]

Tarp lakų buvo paplitęs tikėjimas, kad Abdalas galįs pagaliu nukreipti medžiotojo į žvėrį paleistas strėles ar kulkas: taip nutinka tuomet, kai Abdalui prieš medžioklę nepasimeldžiama.[1] Medžioklei pasisekus, Abdalui būdavo aukojama sumedžioto žvėries širdis ir kepenys. Žvėries kaulai nebūdavo išmetami ar sudeginami, nes tikėta, kad Abdalas iš jų atgaivinąs gyvūną.[2][1]

Taip pat būta tikėjimo, kad Abdalas paimąs iš įsčių negimusį kūdikį, kad padarytų jį taurų piemeniu.[2][1]

Šios dievybės vardas bandomas kildinti iš gruzinų medžioklės deivės Dali; Abdalui galėjo būti priskirtos šios deivės funkcijos (Dali kultas veikiausiai buvo paplitęs Dagestano kalnuose).[2][1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Мифы народов мира. Абдал , Х. М. Халилов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Мифологический словарь/Гл.ред. Е.М. Мелетинский - М.:'Советская энциклопедия', 1990 г.- 672 с.