1908 m. Telšių gaisras
1908 m. Telšių gaisras – 1908 m. liepos 8 d. Telšiuose kilęs ir liepos 10 d. atsinaujinęs gaisras.[1] Tai didžiausias gaisras miesto istorijoje, per jį sudegė daugiau nei 3/4 miesto.[1]
Priežastys ir eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaisras dėl aplaidaus elgesio su cigarete įsiplieskė 3 val. po pietų tankiausiai gyvenamoje (beveik vien žydų) miesto centro dalyje.[1] Didelis karštis ir vėjas sudarė palankias sąlygas ugniai plisti: per dvi valandas ugnis apėmė visą turgaus kairiąją pusę, pavieto kasą ir priartėjo prie katalikų kapinių.[1] Sudegė 3 sinagogos (viena išstovėjo 200 metų), ješiva, kelios žydų parduotuvės.[1] Iki vakaro sudegė apie 100 namų, priklausiusių 43 savininkams (keli iš jų buvo katalikai), maždaug 1000 gyventojų neteko pastogės.[1]
Liepos 10 d. vidurdienį gaisras atsinaujino: dėl neatsargaus elgesio kilo gaisras Šoseno pašto arklidėse, dėl vėjo liepsna persimetė į kitą Didžiosios gatvės pusę, taip pat bažnyčios, vaistinės ir cerkvės link.[1] Ugnis dar labiau sustiprėjo dėl tvyrojusio karščio.[1] Nesugebėjus ugnies lokalizuoti, gaisras sunaikino didžiausią miesto kvartalą, nenukentėjo tik mažiau nei ketvirtadalis miesto.[1]
Gaisrą gesino ugniagesiai iš Plungės, Sedos, Alsėdžių ir Šateikių.[1] Kitą dieną atvyko ugniagesiai iš Liepojos, kareiviai su 2 siurbliais iš Šiaulių, palaikyti tvarkos, saugoti nuo vagysčių ir panikos atsiųsta pėstininkų kuopa iš Liepojos.[1]
Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sudegė visos sinagogos, visos centre buvusios parduotuvės (išliko tik kelios mažos parduotuvės miesto pakraštyje), arklių paštas, diližanas, pavieto policijos, žemiečių vadovybės namai, maršalkos kanceliarija, žemės ūkio komisijos ir mokesčių įstaigos, karinio viršininko kanceliarija, miesto policijos kareivinės.[1] Pavyko išgelbėti dalį pastarųjų dvejų metų žinybų archyvų.[1] Ugniagesiai prarado inventorių ir kelis arklius.[1] Sudegė visa miesto dalis nuo cerkvės iki Mažonavičiaus namo, kur buvo įsikūręs apskrities viršininkas (ispravnikas).[1] Išliko bažnyčia su klebonija, pavieto kasa.[1] Sudegė ir kairioji miesto pusė nuo cerkvės iki bažnyčios.[1] Prie vaistinės liko du namai.[1] Iš viso sudegė apie 400 namų, priklausiusių 180 savininkų, pastogę prarado 4000 žmonių.[1]
Liepos 11 d. į Telšius atvyko Kauno vicegubernatorius Griazevas.[1] Gyventojai dėl gaisro apkaltino apskrities viršininką Pieškovą, šis paskelbė apie pasitraukimą iš posto, bet vicegubernatorius jo atsistatydinimo nepriėmė.[1]
Sugauti 2 padegėjai (abu prisipažino), vienas jų – Orlovskis, pabėgęs iš Šiaulių kalėjimo.[1] Suorganizuotas maitinimas, kaimo gyventojai daug parėmė produktais ir pinigais.[1] Miesto valdžia numatė pastatyti parduotuvėms laikinus statinius turgaus aikštėje.[1]
Nuostoliai siekė milijoną rublių.[1] Vicegubernatorius pažadėjo sumažinti mokesčius, o gubernatorius telegrama leido iš vadinamojo Maisto sumų kapitalo duoti beprocentę paskolą – po 2200 rublių žydams ir 1500 krikščionims.[1] Dėl gaisro atidėti miesto vidurinės berniukų mokyklos, kelio iki geležinkelio projektai.[1]
