Žymantė Jonuškaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žymantė Vladislava Jonuškaitė (1936 m. rugsėjo 30 d. Vaduvos, Skapiškio valsčius2001 m. gegužės 20 d. Palanga) – Lietuvos skulptorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. baigė Lietuvos dailės institutą dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro ceche meno vadove.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė dekoratyvinių parko skulptūrų („Saulytė“ 1968 m. Palangoje, „Putamarė“ 1975 m. Klaipėdoje), reljefų interjerams („Pajūry“ 1961 m., „Kanklininkas“ 1965 m., „Kęstutis ir Birutė“ 1968 m., „Palanga“ 1975 m., „Eglė ir Žaltys“ 1985 m.), terakotinių skulptūrėlių („Svajojanti“, „Dainuoja“, abi 1963 m.), skulptūrinių portretų. Kūriniai lyriški, skaidrios nuotaikos, apibendrintų, dekoratyvių formų. Guašu ir akvarele nutapė peizažų, natiurmortų, sukūrė etaloninių gintaro dirbinių. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose, individuali paroda surengta Palangoje 1987 m.[1] Lietuvos dailės muziejus saugo jos darbus „Berniukas su ratu“ (7 dešimtmetis), „Per balą“ (7 dešimtmetis), „Mergaitė su obuoliais“ (1977 m.), „Neringa“ (1979 m.), „Jūros puta“ (1987 m.).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisŽymantė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 722 psl.
  2. Žymantė Jonuškaitė. Lietuvos dailės muziejus