Žygio sauga
Žygio sauga (angl. march security; rus. походная застава; походное охранение) – žygiuojančios kariuomenės dengimas nuo antžeminio priešo savo jėgomis ir priemonėmis. Taip pat žygio saugos funkcijas atliekančios rinktinės.
Pajėgoms sustojus ir išsidėsčius poilsiui, žygio sauga tampa išdėstymo sauga ir atlieka išdėstymo saugos uždavinius – saugo nuo priešo žvalgybos ir netikėto užpuolimo.
Žygio saugos funkciją atlieka:
- iš priekio (fronto) – avangardas ir priešakinė žygio sauga;
- iš šonų – šoninė žygio sauga (gali būti ir nejudrioji šoninė sauga);
- iš užnugario – ariergardas ir užnugarinė žygio sauga.
Žygio saugos organai:
- užtikrina pagrindinių jėgų (o priešakinė sauga – ir avangardo) vorų ir kolonų nekliudomą judėjimą,
- apsaugo nuo priešo netikėto užpuolimo,
- sudaro palankias sąlygas stoti į mūšį,
- neleidžia prasiskverbti priešo žvalgybai.
- priešakinė žygio sauga pati atlieka žvalgybą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Enciklopedinis karybos žodynas / Petras Algirdas Čiočys, Jurgis Janukevičius, Edvardas Jasiulionis… [et al.]; [redaktorių kolegija: vyriausiasis redaktorius Zenonas Kulys… [et al.] ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. – Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008