Žydrasis Maksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žydrasis Maksas
BlueMax poster.jpg
PavadinimasThe Blue Max
Kilmės šalisJungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
RežisieriusJohn Guillermin
Scenaristas (-ai)David Pursall
Jack Seddon
Gerald Hanley
VaidinaGeorge Peppard
Ursula Andress
Metai1966
Žanraskarinis
Trukmė156 min.
Kalbaanglų
IMDb įrašas

Žydrasis Maksas (angl. The Blue Max) – 1966 m. sukurtas filmas apie vokiečių lakūnus Pirmojo pasaulinio karo metais. Režisierius Peter Jackson jį įtraukė tarp šešių mėgstamiausių apie šį karą filmų.[1]

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • George Peppard – leitenantas Bruno Štachelis
  • Ursula Andress – grafienė Ketė fon Kliugerman
  • James Mason – generolas grafas fon Kliugermanas
  • Jeremy Kemp – Vilis fon Kliugermanas
  • Carl Schell – Raudonasis baronas
  • Karl Michael Vogler – Haidemanas
  • Anton Diffring – Holbachas
  • Harry Towb – Keteringas

Aktorius George Peppard tuo metu jau buvo sulaukęs 37 ir pagal amžių netiko pagrindinio vaidmens atlikėjui, tačiau dėl jaunatviškos išvaizdos režisierius pasirinko būtent jį. Norėdamas suteikti vaidmeniui kuo daugiau autentiškumo, jis pats išmoko valdyti lėktuvą ir kai kuriuos triukus atliko pats.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Grafienė Ketė fon Kliugerman

1918 m. pabaiga. Į Vokietijos kariuomenės oro eskadrilę atvyksta naujas lakūnas, anksčiau tarnavęs pėstininku, Bruno Štachelis. Jaunas, savimi pasitikintis karininkas, kilęs iš neturtingos šeimos, svajoja pasižymėti kare ir mano, kad, būdamas lakūnu, jis tai padarys kur kas greičiau. Eskadrilėje Bruno sužino, kad garbingiausias apdovanojimas, kurį yra gavę vos keli lakūnai, yra ordinas, vadinamas „Žydruoju Maksu“. Tam reikia numušti 20 priešo lėktuvų ir tai eskadrilėje yra pavykę padaryti tik Viliui fon Kliugermanui. Bruno nusprendžia bet kokia kaina gauti šį apdovanojimą, dažnai pamindamas lakūnų elgesio normas.

Jau pirmojo skrydžio metu Bruno numuša priešo lėktuvą, tačiau jo sėkmė nėra patvirtinta kitų lakūnų, taigi, jam neįskaitomas laimėjimas. Supykęs Bruno visą naktį praleidžia miškuose, ieškodamas numušto lėktuvo, dėl ko susilaukia vadovybės nemalonės. Kito skrydžio metu Bruno sužeidžia anglų pilotą ir priverčia jį pasukti lėktuvą link vokiečių aerodromo. Kai iki jo lieka keli šimtai metrų ir vokiečiai jau džiaugiasi galėsiantys apklausti belaisvį, Bruno atidengia ugnį ir numuša lėktuvą. Į visus priekaištus jis atsako neva anglas mėgino į jį šauti, nors iš tiesų tokiu būdu jis pradeda savo numuštų priešų „sąskaitą“.

Tarp Bruno ir Vilio, kuris yra jo vadas, vis auga įtampa, kurią dar labiau pakursto atsiradusi šio giminaitė, dėdės generolo žmona Ketė. Vilis, pamatę, kad ji sudomino Bruno, juokais pasiūlo jam lažybas ar šiam pavyks ją suvilioti, tačiau kai tai įvyksta, jų priešprieša pasiekia apogėjų. Bruno vis labiau trokšta gauti „Žydrąjį Maksą“ ir nei Ketė, nei jokie pavojai nebegali jo sulaikyti, tuo tarpu Vilis nori pasitraukti iš kariuomenės, bet nesulaukia pritarimo ir priverstas likti. Vieno iš antskrydžių metu jis pakyla į orą su Bruno. Jiems susidūrus su dviem anglų lakūnais, Bruno kulkosvaidis užsikerta ir Vilis numuša juos abu. Pataisęs kulkosvaidį, Bruno meta iššūkį Viliui, kas padarys ore sudėtingesnę figūrą. Kadangi pats jau buvo skraidęs šiuo maršrutu, Bruno žino visus pavojingus posūkius ir jų išvengia, tuo tarpu Vilis užkliudo pastatą ir nukrinta. Grįžęs Bruno paskelbia apie jo mirtį, o pats tvirtina numušęs du anglų lėktuvus. Nors dėl pernelyg mažai išeikvotų šovinių jo versija suabejojama, tačiau, trūkstant priešingų argumentų, numušti lėktuvai užskaitomi Bruno ir jų skaičius viršija 20.

Ordinas „Žydrasis Maksas“

Ketė, besiruošianti vykti į Šveicariją, įkalbinėja kartu važiuoti ir Bruno, bet šis atsisako ir išvyksta į Berlyną atsiimti ordino. Vykstant apdovanojimo ceremonijai, generolas fon Kliugermanas sulaukia skambučio iš vyriausiojo kariuomenės štabo, kuris informuoja, kad gauta patikimų žinių, jog Bruno sukčiavo ir paskutinieji numušti lėktuvai jam nepriklauso. Supratęs, kad tai jo žmonos, turėjusios romaną su Bruno darbas, generolas pradeda karštligiškai ieškoti išeities, nes, apdovanodamas nenusipeniusį karį jis pats pažeidžia taisykles.

Tuo metu vyksta naujojo monoplano, sukurto pagal Bruno rekomendacijas, bandymai. Pirmasis į orą pakylą jo kolega Haidemanas, kuris, vos nusileidęs, skuba pas generolą pranešti, jog lėktuvas nesaugus ir jį dar būtina tobulinti. Pastarasis, išklausęs raportą, kreipiasi į Bruno, kad šis parodytų savo sugebėjimus. Šis, prieš tai įsižeidęs, kad ne jam teko garbė išmėginti naują lėktuvo modelį ir nežinodamas apie Haidemano pastebėjimus, kyla į orą ir pradeda daryti pavojingus triukus, tačiau netrukus trenkiasi į žemę...

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • BAFTA – geriausias dailininkas (Wilfred Shingleton)
  • BAFTA (nominacija) – geriausia Britanijos kinematografija
  • BAFTA (nominacija) – geriausi kostiumai
  • BAFTA (nominacija) – perspektyviausias naujas aktorius (Jeremy Kemp)
  • Laurel apdovanojimas (nominacija) – geriausias dramos aktorius (George Peppard)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]