Pereiti prie turinio

Želvos (Molėtai)

Koordinatės: 55°19′23″š. pl. 25°32′06″r. ilg. / 55.323°š. pl. 25.535°r. ilg. / 55.323; 25.535 (Želvos)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Želvos
{{#if:270px
Želvų kaimo vaizdas
Želvos
Želvos
55°19′23″š. pl. 25°32′06″r. ilg. / 55.323°š. pl. 25.535°r. ilg. / 55.323; 25.535 (Želvos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Suginčių seniūnija
Gyventojų (2021) 6
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žélvos
Kilmininkas: Žélvų
Naudininkas: Žélvoms
Galininkas: Žélvas
Įnagininkas: Žélvomis
Vietininkas: Žélvose

Želvos – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 1,5 km į pietvakarius nuo Suginčių, prie Želvų ežero (nuo jo ir kaimo pavadinimas).

Tai senas kaimas, tačiau ne visai aišku, ar 15971610 m. keletą kartų minimas Antaželvų dvaras (Dvorec Antoželvianskij ir pan.) ir dabartinis Želvų kaimas yra ta pati vieta, nors tapatumą tarsi rodytų faktai, jog dvarui priklausė dykra Ozerovščyzna (gali būti Ežerys) ir kad tas dvaras buvo prie Želvų ežero. 1603 m. Jonas Unichovskis Ukmergės miesto teisėjui Andriui Unichovskiui pardavė Antaželvų dvarą prie Želvų ežero.

Kaimo lietuviška vardo lytis užrašyta Molėtų krikšto įrašų knygoje Nr. 1 (12 p.) de Zełvu (1685 m.). 1705 metais kaime būta kalvinų (Stanislovas Atlavinis, tarnaujantis ponui Slavinskiui), bet jų vaikai krikštyti katalikų bažnyčioje. 1782 m. ir vėliau priklausė Suginčių dvarui. 1882 m. Želvų kaime buvo 261 dešimtinės žemės, kurią nuomavo 4 ūkininkai. XIX a. pabaigoje 35 ha Želvų kaimo žemės nusipirko Aidiečių ūkininkai.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
27 62 48 39 36 19 11 8 6
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.