Magija (iliuzijos)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Magija yra pramoga, kai žiūrovams rodomos iliuzijos, dažnai juos suklaidinančios ir sukuriančios įspūdį, kad vyksta kažkas neįmanomo ar paranormalaus. Tačiau visi magijos efektai pasiekiami natūraliomis priemonėmis: rankų miklumu, veidrodžių ar specialių prietaisų pagalba, sugebėjimu valdyti žiūrovų dėmesį ir nukreipti jį reikiama linkme.

Magijos praktikantai vadinami iliuzionistais ar rečiau – magais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jean Eugène Robert-Houdin, pirmasis šiuolaikinis iliuzionistas

Vienokios ar kitokios magijos rūšys egzistavo tikriausiai visu žmonijos istoriniu laikotarpiu, tiek pramogai, tiek kaip sukčiavimas žaidimuose iš pinigų ar apgavystė religiniais ir panašiais tikslais.

Tačiau magija, kaip profesija šiuolaikiniu supratimu, išpopuliarėjo XVIII amžiuje. Sėkmingi iliuzionistai turėjo tikrų žvaigždžių reputaciją. Anksčiau dauguma net ir pramogai už pinigus triukus rodančių iliuzionistų teigdavo, jog tai yra magija tradiciniu supratimu.

Vienas ryškiausių šiuolaikinės magijos pradininkų buvo Jean Eugène Robert-Houdin (18051871), kurio pavardę savo sceniniu vardu vėliau pasirinko ir garsusis iliuzionistas Harry Houdini. Houdin pagal profesiją buvo laikrodžių meistras, tačiau 1840-aisiais Paryžiuje atidarė pirmąjį magijos teatrą.

1873 metais britų iliuzionistai J. N. Maskelyne ir Cooke atidarė savo teatrą Londone.

Daugybę šiuo metu naudojamų triukų ar jų atlikimo būdų išrado Haris Hudinis (18741926), ypač – eskeipologijos srityje. Taip pat jis vienas pirmųjų rodomus triukus apjungdavo į vientisą profesionalų šou. Šiuo metu Skrantone (Pensilvanija) atidarytas Hudinio muziejus.

Šie atlikėjai pirmieji atvirai pripažino, kad jų pasirodymai yra tik treniruočių, rankų miklumo, specialios įrangos ir publikos dėmesio kontroliavimo rezultatas. Jie siekdavo abstulbinti žiūrovus savo triukais taip, kad šie nesuprastų kuriuo būdu vienas ar kitas efektas buvo pasiektas, tačiau jokiu būdu nemanytų, jog tame išties buvo kažkas paranormalaus. Kai kurie, kaip kad Hudinis o vėliau – P. C. Sorcar, James Randi ir dabar Penas ir Teleris, papildomą reputaciją užsitarnaudavo demaskuodami šarlatanus, kurie tuos pačius triukus naudoja tariamų savo antgamtinių galių demonstravimui.

Požiūris į magiją įvairiais laikais skyrėsi. Beveik visą XX amžių Amerikoje tai buvo laikoma spektakliu vaikams, kol rimtą požiūrį sugražino Doug Henning, pradėjęs JAV daryti didelius sceninius šou. Išnykus „vaikiškumo“ stereotipui, magija tapo populiari ir televizijoje.

Iliuzijų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Vienareikšmiško varianto, kaip iliuzijos turėtų būti kategorizuojamos, nėra. Tačiau labiausiai paplitęs skirstymas į septynias rūšis, galbūt dėl mistinio šio skaičiaus atspalvio.

Sukūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iliuzionistas iš nieko, „iš oro“ sukuria kažkokius objektus arba ištraukia juos iš tuščios talpyklės. Klasikinis triukas – triušio ištraukimas iš tuščios skrybėlės. Kiti paplitę triukai – paties mago pasirodymas iš niekur su dūmų debesiu tuščioje scenoje, kortos ar gėlių puokštės ištraukimas iš oro.

Pradanginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Atvirkščia rūšis sukūrimui. Iliuzionistas pradangina kažkokį objektą. Klasikinis pavyzdys yra nosinaitės sukišimas į sugniaužtą kumštį, kurį atgniaužus delnas yra tuščias. Pradanginimo, kaip ir sukūrimo, elementus naudoja vienas seniausių magijos triukų pasaulyje – puodukai ir kamuoliukai. Vieni garsiausių šiuolaikinių pavyzdžių yra David Copperfield atlikti traukinio vagono bei JAV Laisvės statulos pradanginimai, ar iliuzionisto P. C. Sorcar sūnaus P. C. Sorcar jaunesniojo pademonstruotas Tadžmahalo pradanginimas dviem minutėms.

Transformacija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai yra vieno objekto pakeitimas kitu. Pavyzdžiui, iliuzionistas į narvą įleidžia tigrą, apsupa narvą nepermatoma skraiste, po kelių „magiškų“ žodžiu skraistė nuimama ir narve vietoje tigro matoma mergina.

Atstatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sugadinto (dažniausiai – padalinto į kelias dalis) objekto atstatymas. Klasikinis pavyzdys – pjūklu perpjaunama mergina. Kitas populiarus triukas yra pastoviai po perkirpimų atsistatanti vientisa virvė.

Teleportacija[taisyti | redaguoti kodą]

Objektas teleportuojamas iš vienos vietos į kitą. Klasikinis teleportacijos pavyzdys yra puodukai ir kamuoliukai, kai kamuoliukas padedamas po vienu apverstu indu, o ištraukiamas iš po kito. Patikrinus pirmąjį paaiškėja, kad po juo nieko nebėra – kamuoliukas „teleportavosi“. Kitas pavyzdys yra į vieną kabiną įeinanti ir iš kitos išeinanti iliuzionisto padėjėja mergina ir panašiai.

Levitacija[taisyti | redaguoti kodą]

Iliuzionistas ar jo asistentas levituoja tam tikru atstumu nuo žemės. Pavyzdžiui, labai garsus David Copperfield numeris, kur jis skraido virš žemės, praskrenda pro lanką, virš jo pranešami įvairūs daiktai, įskrenda į permatomą dėžę (parodyti, kad nekabo ant jokios neįžiūrimos virvės).

Paprasčiausias ir pasiruošimo nereikalaujantis levitacijos būdas yra Balducci levitacija.

Prasiskverbimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas kietas objektas praeina kiaurai kitą. Pavyzdžiui, netikėtai atskiriami du sukibę žiedai. Prasiskverbimas taip pat naudojamas puodukų ir kamuoliukų triuke, kai ant vieno apversto puodelio padedamas kamuoliukas, ant viršaus uždedamas kitas puodelis, o juos abu pakėlus kamuoliukas guli ant stalo – jis „prasiskverbė“ kiaurai puodelį, ant kurio buvo padėtas.

Atlikimo tipai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Magija iš arti (angl. close - up magic) yra triukai, kuriuos žiūrovai stebi iš visai arti, dažnai patys dalyvauja, fiziškai kontaktuoja su iliuzionistu. Ši magija paprastai naudoja kasdieninius reikmenis, kaip kad monetos, nosinaitės, kortos ir kt. Čia didžiausią reikšmę turi atlikėjo rankų miklumas ir sugebėjimas nukreipti žiūrovų dėmesį, taip pat kartais naudojamos specialios priemonės – ypatingos specialiai triukams sukurtos monetos ar kortos, antpirščiai ir kt.

Vienas ryškiausių šiuolaikinių tokius triukus atliekančių magų yra Ricky Jay.

  • Platformos magija yra panaši į magiją iš arti, tačiau atliekama šiek tiek didesniam žiūrovų skaičiui, paprastai magas stovi priešais juos.
  • Sceninė magija, turbūt garsiausia magijos rūšis, yra pasirodymai salėse stebint dideliam žiūrovų skaičiui. Čia daug dažniau naudojama speciali technologija. Garsiausi šiuolaikiniai scenos magai yra David Copperfield, Penas ir Teleris bei Siegfried & Roy.

Kita:

  • Gatvės magija, kaip ir kita gatvės vaidyba, atliekama gatvėje atsitiktiniams praeiviams. Dažniausiai tai būna kažkas tarpinio tarp magijos iš arti ir sceninės magijos. Tai yra seniausia žinoma magijos rūšis pasaulyje, kuriai daugiau, nei 3000 metų. Žinomiausi šiuolaikiniai gatvės magai yra Criss Angel, Cyril Takayama ir David Blaine.
  • Šoko magija vadinami pasirodymai, kurių tikslas pašiurpinti, šokiruoti žiūrovus. Klasikiniai pavyzdžiai yra ranką perverianti adata ar liežuvį perveriantis parkeris. Suprantama, tai yra tik iliuzija. Kartais triukai būna ypač žiaurūs, pavyzdžiui, Peno ir Telerio pasirodymuose dažnos „netyčinės“ klaidos, kaip kad į dokumentų smulkintuvą įpuolantis triušiukas (pasipila kraujas), ar garsiojo žmogaus pjovimo per pusę variacija su trykštančiu krauju ir žemyn krentančiais mėsos ir vidaus organų gabaliukais. Kiti garsūs tokio tipo pasirodymus atliekantys magai yra Chris Angel ir Andrew Mayne.

Kitas naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Magija dažnai naudojama apgavystei, norint įtikinti, kad atlikėjas iš tiesų turi paranormalių galių. Vienas garsiausių tokių pavyzdžių yra Filipinų hileriai, atliekantys tariamas chirurgines operacijas tiesiog pirštais. Lietuvoje tokią operaciją yra pademonstravęs iliuzionistas Arvydas Stonys. Kitas garsus pavyzdys buvo Uri Geller, buvusio profesionalaus scenos mago, demonstruojamas šaukštų lankstymas „minties galia“. Vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų Haris Hudinis skyrė daug laiko tokių šarlatanų demaskavimui. James Randi savo apsišaukėlių demaskavimą pradėjo taip pat po to, kai pamatė, kaip vadovėliniai magijos triukai naudojami įtikinti žmones, esą jų atlikėjas turi mistinių galių.

Kortų triukų rodymui reikalingas rankų miklumas ir žiūrovų dėmesio valdymas, akivaizdu, gali būti pritaikytas sukčiavimui žaidžiant kortomis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]