Šilkas
Šilkas – natūralus tamprus baltyminis pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpių rūšių kokonų gijų.[1]. Senas lietuviškas šilko pavadinimas - svydas[2] Iš specialaus skysčio šilko pluoštą gamina ir kai kurių rūšių vorai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šilko tėvyne laikoma Kinija. Konfucijus teigia, kad jo gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 m. pr. m. e. (atradėja laikyta viena kinų princesė). Tačiau 1993 m. mokslinis žurnalas „Nature“ paskelbė įrodymus, kad kinų pavyzdžio šilkas buvo gaminamas dar senovės Egipte, apie 1000 metų anksčiau nei Konfucijaus nurodytu metu.
Kaip bebūtų, akivaizdu, kad šilkas senovėje turėjo didelę ekonominę vertę, panašiai kaip dabar nafta. Nuo kitų šalių šilko gamybos paslaptis buvo saugojama, todėl turėjo didžiulę paklausą ir, susiformavus Šilko keliui, kinų prekeiviai jį gabendavo į kitas Azijos, Europos ir Viduržemio jūros baseino šalis.
Romėnų filosofas ir moralistas Plinijus I amžiuje teigė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Milašius. Šilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 174 psl.
- ↑ LKŽ: svydas
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie audeklus ir kitas tekstilės medžiagas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |