Šalmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šalmas – galvos apdangalas, saugantis galvą nuo mechaninio pažeidimo. Taip pat šalmu vadina kai kurias kepures, kurios glaudžiai priglunda prie galvos paviršiaus ir neretai gali saugoti nuo mechaninio pažeidimo (lakūno ar tankisto šalmas) ir kai kurias kitas. Šalmai gali saugoti nuo perkaitimo, beorės aplinkos ir t. t.

Šalmų medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mechaniškai saugančių šalmų pagrindinė dalis gaminama iš įvairių medžiagų:

Sritys, kur naudojami šalmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mechaninė apsauga:

  • karyba (senoviniai ar dabartiniai šalmai) – apsaugoti kovotojų galvas nuo ginklų poveikio (šaltieji ginklai, skeveldros, sprogimų išsviesti akmenys ar grumstai, rikošetuojančios kulkos ir kt.) ar sutrenkimų griūvant ir pan.
  • sportas (ledo ritulininkų, dviratininkų, boksininkų, jojikų šalmai) – apsauga nuo sutrenkimų griūvant, pataikius sporto įrankiais (rituliu ir pan.)
  • gavyba, gamyba ir statyba (medkirčių, šachtininkų, statybininkų šalmai)
  • transportas (motociklininkų šalmai)

Izoliuojanti apsauga:

  • ugniagesyba - ugniagesių šalmai (apsauga nuo mechaninio ir terminio poveikio)
  • aviacija – lakūnų šalmai (apsauga nuo šalčio ir sutrenkimų), lakūnų aukštybinių kostiumų šalmai (apsauga nuo šalčio ir sutrenkimų, aprūpinimas deguonimi)
  • povandeniniai darbai – sunkiųjų narų šalmai
  • kosmonautika – kosmonautų ir astronautų šalmai

Kai kuriose šalyse užsiimant tam tikra veikla privaloma dėvėti šalmus (šalmus privalo dėvėti važiuojantys motociklais, dviračiais, dirbantys statybose ir pan.).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]