Šviesybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jo Šviesioji Aukštybė monsinjoras Pantjevro kunigaikštis Liudvikas Jonas Marija Burbonas, 1742–1753 m. (Žanas Markas Natjė)

Jo/jos šviesybė, šviesioji aukštybė (aukštenybė)[a] – istorinis ir kelių šiuolaikinių monarchijų vartojamas titulas, pagarbus kreipinys. Taip pat naudotas Venecijos, Genujos, Lukos respublikų (vadintų šviesiausiosiomis respublikomis) dožų.

Titulo vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Titulo „šviesybė“ atitikmuo vokiečių kalboje yra už Erlaucht ('kilnybė', 'prakilnybė') aukštesnis žodis Durchlaucht ('skaistybė'). Karolis IV 1375 m. jį suteikė Šventosios Romos imperijos elektoriams (kurfiurstams). XVII a. Durchlaucht imtas naudoti visų imperijos kunigaikščių (vok. Reichsfürst), o Erlauchtgrafų.[1]

Prancūzijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos karalystėje vyriausieji kraujo princai (pranc. princes du sang) – santuokiniai vaikai iš karaliaus vyriškosios linijos – buvo tituluojami šviesiosiomis aukštybėmis (pranc. Altesse sérénissime), kiti kraujo princai vadinti karališkosiomis aukštybėmis (pranc. Altesse royale).[2]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kitomis kalbomis:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Highness“. Encyclopædia Britannica. XIII, HA–HU (11 leid.). Cambridge University Press. 1911. p. 456.
  2. „Titre“. Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers. XVI, TE–VENERIE. Neufchastel [Neuchâtel]: Samuel Faulche & Compagnie, Libraires et Imprimeurs. 1765. p. 359. „Le pape porte le titre de sainteté: un cardinal prince du sang, celui d'altesse royale, ou d'altesse sérénissime, suivant qu'ils sont plus ou moins éloignés du trône.“