Švedų savanoriai Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Švedų savanoriai Lietuvoje – karininkai iš Švedijos, dalyvavę kuriant Lietuvos kariuomenę, taip pat ir nepriklausomybės kovose.

Švedų kareiviai ir karininkai kaip savanoriai dalyvavo visų po I Pasaulinio karo sugriuvus Rusijos imperijai susikūrusių valstybių Pabaltijyje (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) nepriklausomybės kovose. Didžiausias jų indėlis buvo Suomijos nepriklausomybės kovose, kur buvo suformuota apie tūkstantį karių turėjusi Švedų brigada. Į Lietuvą vyko tik švedų karininkai. Švedų savanoriai, daugiausia prisidėję prie Lietuvos kariuomenės kūrimo, buvo: O. Dahlbeckas, F. Arnbergeris, K. Haegeris, M. Ekstroemas. F. Arnbergeris grįžęs iš Lietuvos švedų spaudoje gyrė lietuvių karius, teigė, kad jie niekuo nenusileidžia švedų kareiviams, o juk Lietuvos kariuomenė dar labai jauna, ką tik susiformavusi. Reikšmingiausias švedų savanorių Lietuvoje indėlis priklauso Olofui Dahlbeckui, pirmajam Švedijoje karo lakūnui. Jis atvyko į Lietuvą 1919 m. pavasarį ir išbuvo čia apie pusmetį. Atvykęs į Lietuvą O. Dahlbeckas gavo majoro laipsnį ir buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalies inspektoriumi. O. Dahlbeckas prižiūrėjo Lietuvos karo aviacijos organizavimą, pats dalyvavo kai kuriose karinėse operacijose. Lietuvos nupirkti Fokker tipo vokiški lėktuvai daugiausia buvo naudojami žvalgybai, tačiau O. Dahlbecko vadovaujami Lietuvos lakūnai rengė ir bombardavimus kovų su Raudonąja Armija metu, iš kurių reikšmingiausias buvo priešo pajėgų prie Panevėžio geležinkelio bombardavimas. O. Dahlbeckas parengė Lietuvos karo aviacijos reorganizavimo planus, kurie buvo įgyvendinami jau jam išvykus iš Lietuvos.