Šv. Kirilas ir Metodijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ikona „Kirilas ir Metodijus“, 1848 m. Trojano vienuolynas, Bulgarija

Šv. Kirilas (slav. Кѷрїллъ, 837869 m., iki 869 m. Konstantinas) ir šv. Metodijus (slav. Меѳодий, 825885 m., iki išventinimo Mykolas) – broliai, krikščionių šventieji ir misionieriai, vienuoliai, ypač garbinami kaip slavų apaštalai. Slavų raštijos kūrėjai.[1] Nuo 863 m. abu apaštalavo slavų kraštuose. Iki šių dienų daugelyje slavų liturgijoje remiamasi jų įdiegta kalba. Kirilas yra slavų raidyno, jo garbei vadinamo kirilica, autorius. Brolių kaip šventųjų diena švenčiama gegužės 24 d.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslas „Kirilas ir Metodijus“, Jonas Mateika, 1885 m.

Gimė Salonikuose (dabartinė Graikija). Po tėvo mirties Kirilas išvyko į Konstantinopolį, kur studijavo imperatoriškajame universitete ir bendravo su įžymiais mokytojais, tapo Šv. Sofijos soboro bibliotekininku, vėliau – filosofijos profesoriumi. Dėl savo mokslo laimėjimų Kirilas buvo pramintas Filosofu. Metodijus tuo tarpu siekė tos pačios karjeros kaip ir tėvas – politinio administratoriaus. Jis tapo vieno Bizantijos pasienio rajono, kuriame gyveno daug slavų, archontu (valdytoju), tačiau pasitraukė į vienuolyną Bitinijoje (Mažoji Azija). 855 m. prie jo prisidėjo ir Kirilas.[3]

862 m. šv. Fotijus išsiuntė brolius į eilinę jų misiją – pas slavus. Moravijos kunigaikštis Rastislavas paprašė Konstantinopolio pagalbos, kadangi iki tol darbavęsi Vakarų misionieriai, diegę lotyniškąjį pamaldumą, patyrė nesėkmę. Kirilas ėmė pradėti misiją nuo švietėjiškos bendruomenės būrimo ir tekstų vertimo. Kadangi slavai neturėjo jokio rašto, broliai pradėjo nuo slaviško rašto kūrimo. Taip buvo sukurta glagolica – pirmasis slavų raštas, tapęs pagrindu jų mokinių sukurtai kirilicai – raštui, išplitusiam visame slavų pasaulyje. Rašte yra krikščioniškos simbolikos. Raidę Ж broliai sukūrė iš raidės Х, kuria prasideda Kristaus vardas ir pavadino ją „živete“ („gyvenkite!“). Kitų raidžių pavadinimai (A – az, Б – buki, В – vede… ir t. t.) sudeda rišlų pasakojimą: „Aš raides žinau, žodis yra turtas. Gyvenkite nuoširdžiai, žemių gyventojai, ir, kaip pridera žmonėms, mąstykite mūsų pasaulio tvarką, tarkite žodį tvirtai, nes žinios – Dievo dovana. Drįskite skverbtis, idant Esančiojo Šviesą pasiektumėte“. Brolių dėka atsirado ir naujas kalbinis darinys – bažnytinė slavų kalba.[4]

Mykolas tapo Metodijumi įstojęs į Mizijos vienuolyną (dabartinė Turkija), Konstantinas pavadintas Kirilu, kai tapo vienuoliu prieš pat mirtį Romoje.[5]

Brolius šventaisiais 1880 m. paskelbė popiežius Leonas XIII.[6] Vėliau jie pripažinti Rytų ir Vakarų Bažnyčių vienybės – ekumeninio judėjimo globėjais. 1980 m. gruodžio 31 d. popiežius Jonas Paulius II Kirilą ir Metodijų paskelbė Europos globėjais.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]