Šv. Juozapas Kalasantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Šv.Juozapas Kalasantas
La última comunión de san José de Calasanz.jpg
Gimė: 1557 m. rugsėjo 11 d.
Peralta de la Salas, Aragono karalystė, Aragonijos karūna
Mirė: 1648 m. rugpjūčio 25 d. (90 metų)
Roma, Popiežiaus valstybė
Tautybė: ispanas
Šventasis
Kanonizuotas: 1767 m.
Kanonizavo: Pijus XII
Šventė: rugpjūčio 25 d.

Šv. Juozapas Kalasantas (isp. José de Calasanz; 1557 m. rugsėjo 11 d. – 1648 m. rugpjūčio 25 d.) – vienuolis, Pijorų vienuolijos įkūrėjas, pirmos nemokamos liaudies mokyklos steigėjas Europoje, šventasis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozapas kilo iš kilmingos, bet neturtingos giminės. Studijavo filosofiją ir teisę Leridoje, teologiją – Valencijoje ir Alkaloje. 1583 m. buvo įšventintas kunigu. 1592 m. atvyko į Romą, kur tarnavo kardinolo Kolonos kapelionu ir dirbo gailestingus darbus.

Gailėdamas neturtingų Romos gyventojų vaikų, liekančių be jokio auklėjimo ir mokslo, 1597 m. prie šv. Daratos bažnyčios atidarė nemokamą mokyklą, kurioje buvo mokoma ne tik katekizmo, bet ir kitų disciplinų. Tai buvo pirmoji tokia mokykla visoje Europoje. Pradėjęs nuo 100 mokinių, mokyklą pavadino „Schola pia“. Norėdamas parengti tokioms mokykloms mokytojus, 1617 m. įkūrė vienuoliją, kurios nariai turėjo atsidėti liaudies vaikų švietimui (pijorai). Panašias mokyklas jis atidarė Toskanoje, Neapolio karalystėje, Ligūrijoje, Moravijoje ir Lenkijoje. Popiežius Grigalius XV patvirtino pijorų vienuoliją ir padarė ją ordinu (su iškilmingais narių įžadais). Juozapas paruošė įstatus ir buvo paskirtas pirmuoju ordino generolu iš pradžių 9 metams, o paskui visam gyvenimui. Tačiau vienuolija išaugo per greitai ir patyrė sunkią krizę tiek dėl pasauliečių noro tapti per ją kunigais, tiek dėl kitų vienuolijų pasipriešinimo, nes kiti ordinai taip pat sau uždaviniu kėlė jaunimo švietimą ir pijoruose įžvelgė konkurentus. Dėl šių priežasčių popiežius Urbonas VIII 1642 m. pašalino Juozapą iš generolo pareigų, o popiežius Inocentas X 1616 m. pijorų ordiną padarė paprasta atskirų namų kunigų sąjunga, leisdamas jos nariams laisvai įstoti ir išstoti. Tai buvo skaudus smūgis Juozapui. 1648 m. jis mirė Romoje.

1948 metais minint šv. Juozapo Kalasanto mirties 300 metų jubiliejų, jį paskelbė visų liaudies mokyklų dangiškuoju globėju. Šiuo metu pijorų kongregacijai priklauso beveik pusantro tūkstančio narių. Visi jie dirba mokyklose 32 pasaulio šalyse.

Pijorų pėdsakų yra ir Lietuvoje, nors jų veikla, carinės Rusijos valdžios sprendimu, buvo nutraukta prieš pusantro šimto metų. Į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos. 1736 metais buvo įkurta Lietuvos provincija. Prie visų pijorų vienuolynų veikė kolegijos arba bent pradžios mokyklos.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Katalikiškos enciklopedijos:
    • [1] Enciclopedia_Cattolica
    • [2] Cathopedia:Voci_indispensabili
    • [3] Catholic_Encyclopedia
  • L. Picanyol, Epistolario di san Giuseppe Calasanzio, 9 voll., Edizioni di Storia e Letteratura, Roma, 1951–1956
  • Mario Spinelli, Giuseppe Calasanzio. Il pioniere della scuola popolare, Città Nuova, 2001
  • Carlo Cremona, Giuseppe Calasanzio. Vita avventurosa del santo inventore della scuola per tutti, Piemme, 2000
  • Giovanni Grimaldi, Giuseppe Calasanzio, San Paolo, 1997
  • Giovanni Panchetti, Giuseppe Calasanzio, EMP, 1977