Štansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Štansas
vok. Stans
   Stans-coat of arms.svg   
Stans rathaus 3 thm.JPG
Štanso rotušė

Štansas
46°57′0″N 8°21′0″E / 46.95°N 8.35°E / 46.95; 8.35 (Štansas)Koordinatės: 46°57′0″N 8°21′0″E / 46.95°N 8.35°E / 46.95; 8.35 (Štansas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas: Nidvaldeno kantonas
Gyventojų (2009): 7 809
Plotas: 11,08 km²
Tankumas (2009): 705 žm./km²
Pašto kodas: 6370

Štansas yra Nidvaldeno kantono sostinė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Arnold von Winkelried paminklas ŠStanse.

Štansas yra viena seniausių gyvenviečių visame Nidvaldeno slėnyje. Seniausi žmonių radiniai datuojami II a. pr. m. e.[1] Romėnų laikai paliko mažai gyvenvietės įrodymų, išskyrus galų-romėnų laidojimo laužus ir lotynišką šaknį pavadinime (stagnum reiškia baseiną ar nutekamasis šulinys).[1]

VII-VIII a. čia apsigyveno alemanai. Krikščionys pirmąją bažnyčią pastatė apie 750 m. Ši ikikarolinginė bažnyčia buvo parapijos centras visam Engelbergo slėniui. Ji buvo plečiama ir perstatoma kelis kartus, kol ją pakeitė 1647 m. nauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.[1]

Štansas pirmąkart paminėtas 1124 m.[2] O 1291 m., kai Untervaldenas su Švicu ir Uriu sudarė Šveicarijos sąjungą, Štansas buvo Unterwalden nid dem Kernwald regiono, kuris vėliau sudarė pusę Nidvaldeno, centras.

1386 m. per Sempacho mūšį Štanso karys Arnold von Winkelried šoko ant Habsburgų armijos iečių, o tai lėmė šveicarų pergalę. Tačiau tai gali būti melas, nes apie jo pasiaukojimą rašoma praėjus 150 metų po mūšio, o Arnoldas, kuris galėjo būti tuo herojumi, bylinėjosi 1389 m. Nepaisant to ši legenda įsišaknijusi štanse, čia daug Arnoldo paminklų.

Po laimėtų Burgundijos karų Senoji konfederacija|Senojoji Šveicarijos konfederacija vos nesubyrėjo, nes miestų kantonai pareikalavo didžiosios laimikio dalies, nes jie davė daugiau karių. Kaimų kantonams tai nepatiko ir kantonų atstovai susitiko Štanse 1481 m. derėtis. Tačiau derybos nutrūko ir karas atrodė neišvengiamas. Vietinis atsiskyrėlis Niklaus von der Flüe buvo paprašytas įsikišti ir perdavė iki šių laikų neišlikusią žinią susirinkimui, kuris atvėso ir pasirašė Štanso sutartį, pagal kurią Fribūras ir Zoloturnas buvo priimti į konfederaciją.

Viduramžiais Štansą gynė septyni bokštai, kurie nebuvo sujungti į miestą juosiančią sieną.[1]

Kaimo aikštė (Dorfplatz) buvo atstatyta po 1713 m. gaisro.
Pestalozzi su Štanso našlaičiais.

1713 m. du trečdaliai miesto sudegė. Po gaisro naujos taisyklės draudė užstatyti kaimo aikštę (Dorfplatz) pastatais.

1798 m. į Štansą įsiveržė prancūzų kariai, kai Nidvaldenas atmetė Helvetijos respublikos konstituciją. Dėl šio įvykio atsiradusius našlaičius mokino Johann Heinrich Pestalozzi savo pirmoje mokykloje. Jis pavertė Šv. Klaros vienuolyną (pastatytą 1621-1625 m.) našlaičių mokykla.[2] Tačiau kitais metais prancūzams prireikė pastato ir mokykla buvo uždaryta.[3] 1814 m. po Napoleono žlugimo Nidvaldenas bandė sugrąžinti senąjį režimą ir pavaldžių žemių kontrolę, bet to atsisakė federacijos kariams įsiveržus į Štansą[4]. Nidvaldenas įstojo į konservatyvią katalikų sąjungą (Sonderbund) 1845 m. ir kovojo pilietiniame kare 1847 m.

XX a. naujos technologijos pakeitė Štansą. 1893 m. miestą su Liucerna sujungė geležinkelis. 1966 m. pastatytas per Štansą ėjęs A2 greitkelis.

Štanse vykdavo kantono susirinkimai iki panaikinimo 1997 m.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Stans Online-History accessed 21 May 2009
  2. 2,0 2,1 Flüeler (1982). Kulturführer Schweiz. Zurich, CH: Ex Libris Verlag AG, 365–367.
  3. "Pestalozzi and Pestalozzianism". Catholic Encyclopedia. 1913. http://en.wikisource.org/wiki/Catholic_Encyclopedia_(1913)/Pestalozzi_and_Pestalozzianism. 
  4. Sowerby, J. (1892). The forest cantons of Switzerland: Lucerne, Schwyz, Uri, Unterwalden. Percival & Co. Tikrinta 2009-05-21.