Pereiti prie turinio

Le Temple de la Gloire

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šlovės šventykla)
Šlovės šventykla
Le temple de la Gloire

1746 m. partitūros antraštinis puslapis
Kompozitorius Jean-Philippe Rameau
Libretininkas (-ai) Voltaire
Pagal {{{Pagal}}}
Kalba Prancūzų
Premjeros data, teatras 1745 m. lapkričio 27 d.
Versalis, Didžioji arklidė (Grande Écurie)
Premjera Lietuvoje {{{Premjera Lietuvoje}}}

„Šlovės šventykla“ (pranc. Le Temple de la Gloire) – Žano Filipo Ramo opera baletas (pranc. opéra-ballet) su Voltero sukurtu libretu. Opera pirmą kartą atlikta 1745 m. lapkričio 27 d. Versalio rūmų Didžiojoje arklidėje (pranc. Grande Écurie), švenčiant Liudviko XV pergalę Fontenua mūšyje Austrijos įpėdinystės karo metu.[1]

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors „Šlovės šventykla“ buvo sukurta karaliaus triumfui paminėti, Voltero parašytas libretas taip pat tapo alegorine pamoka: į Šlovės šventyklą patekti siekė trys valdovai, bet primtas tik doringasis (imperatorius Trajanas). Parodydamas nesavanaudiškumą, šis šventyklą paskyrė visos žmonijos gerovei.[2][1]

Vaidmenys 1745 m. versijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidmuo Registras Atlikėjai premjeroje
1 paveikslas
L'Envie (Pavydulystė) basse-taille François Le Page
Apollon (Apolonas) haute-contre Pierre Jélyotte
Une muse (Mūza) sopranas Mlle Rotisset de Romainville
Choras: demonai, lydintys Pavydulystę; mūzos, lydinčios Apoloną.
Šokėjai: aštuoni demonai, septyni didvyriai ir devynios mūzos.
2 paveikslas
Bélus (Belas) basse-taille Claude-Louis-Dominique Chassé de Chinais
Lidie (Lidija) sopranas Marie-Jeanne Fesch, vadinama Mlle Chevalier
Arsine (Arsina) sopranas Mlle Jacquet
Une bergère (Piemenė) sopranas Mlle Bourbonnois vyresnioji
Un berger (Piemuo) basse-taille M Albert
Un autre berger (Kitas piemuo) haute-contre Jean-Paul Spesoller, vadinamas La Tour
Apollon (Apolonas) haute-contre Pierre Jélyotte
Les neuf Muses (Devynios mūzos) Mlles Romainville, Canavasse, Jacquet, Delastre; Monsieurs Le Begue, Duguet[a]
Choras: piemenys ir piemenės; Belo į nelaisvę paimti karaliai.
Šokėjai: piemenys ir piemenės.
3 paveikslas
Bacchus (Bakchas) haute-contre François Poirier
Érigone (Erigonė) sopranas Marie Fel
Grand prêtre de la Gloire (Vyriausiasis Šlovės žynys) basse-taille François Le Page
Une prêtresse (Žynė) sopranas Mlle de Metz
Un guerrier (Karys) basse-taille M Benoist
Une bacchante (Bakchantė) sopranas Marie-Angélique Coupé (Coupée)
Choras: Šlovės žyniai ir žynės; kariai, aigipanai, bakchantės ir satyrai, lydintys Bakchą
Šokėjai: pirmas divertismentas: penkios Šlovės žynės, keturi didvyriai; antras divertismentas: devynios bakchantės, šeši aigipanai, aštuoni satyrai.
4 paveikslas
Trajan (Trajanas) haute-contre Pierre Jélyotte
Plautine (Plautina) sopranas Marie-Jeanne Fesch, vadinama Mlle Chevalier
Junie (Junija) sopranas Mlle Romainville
Fanie (Fanija) sopranas Mlle Canavasse
Trajano nugalėti karaliai[b] hautes-contre, taille, 2 basses-tailles François Poirier, La Tour, Le Fevre, Gallard, Albert, Person
Choras: Marso žyniai ir Veneros žynės; romėnai ir romėnės; Šlovės šalininkai.
Šokėjai: pirmas divertismentas: keturi Marso žyniai ir penkios žynės; antras divertismentas: Šlovės šalininkai penki vyrai ir keturios moterys.
5 paveikslas
Une Romaine (Romėnė) sopranas Mlle Bourbonnois vyresnioji
Un Romain (Romėnas) basse-taille M Benoist
Une bergère (Piemenė) sopranas Marie-Angélique Coupé (Coupée)
NB: visi veikėjai iš ketvirto paveikslo pasirodo ir penktame paveiksle
Choras: piemenys ir piemenės; jauni romėnai ir romėnės.
Šokėjai: įvairių luomų romėnai: pirmas kadrilis: trys vyrai ir dvi moterys; antras kadrilis: trys vyrai ir dvi moterys; trečias kadrilis: trys moterys ir du vyrai; ketvirtas kadrilis: trys moterys ir du vyrai.

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Librete paminėti tik šeši aktoriai.
  2. Librete nurodyti tik šešių nugalėtus karalius vaidinusių aktorių vardai, iš kurių trys – Puarjė (Poirier), Laturas (Latour) ir Lefevras (Lefevre) – dainavo hautes-contre registre (p. 32). Tačiau nurodytoje partitūroje paminėti tik penki karalių vaidmenys ir tik vieno partija užrašyta alto rakte, naudotame hautes-contre balsams. Trečiojo partija yra tenoro rakte, o likusieji – boso rakte, kaip buvo įprasta basses-tailles dainininkams (p. 168).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Levine, Robert. „Suitably Glorious Temple de la Gloire“ (anglų). Classics Today. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.
  2. Joncus, Berta (2020 m. birželio 12 d.). „Rameau: Le Temple de la Gloire“ (anglų). BBC Music Magazine. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.