Šlaunies ir blauzdos griaučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šlaunies ir blauzdos griaučiai priklauso apatinės galūnės laisvosios dalies griaučiams. Šlaunies griaučiai - šlaunikaulis ir girnelė. Blauzdos griaučiai - blauzdikaulis ir šeivikaulis.

Šlaunies griaučiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šlaunikaulis

Šlaunikaulis, femur, yra didžiausias iš ilgųjų kaulų. Jo vidurinė dalis vadinama kūnu, corpus femoris, o jis pereina i artimąjį galą, extremitas proximalis, ir tolimąjį galą- extremitas distalis.


Šlaunikaulio kūnas, corpus femoris, yra truputi į priekį išlinkusio vamzdžio pavidalo. Linkis susijęs su stačia stovėsena ir eigastimi. Vamzdžio spindis vadinamas čiulpų ertme, cavitas medullaris. Kūno paviršiai (priekinis, vidinis ir šoninis) ir du kraštai (vidinis ir šoninis) visai neryškūs, šiek tiek ryškesni tik artėjant prie distalinio krašto. Tik užpakaliniu kraštu driekiasi ryški šiukščioji linija, linea aspera, sudėta iš šoninės lūpos, labium laterale, ir vidinės lūpos, labium mediale. Prie jų tvirtinasi kai kurie šlaunies raumenys. Artėdamos prie proksimalinio galo vidinė lūpa virsta skiauterės linija, linea pectinea, prie kurios prisisega bendravardis raumuo, o išorinė lupa tampa didele sėdmenine šiurkštumą, tuberositas glutea, sėdmenų raumenims tvirtintis. Kartais sėdmeninė šiurkštumą būna tokia ryški, kad net vadinama trečiuoju gūbriu, trochanter tertius. Artėdamos link distalinio galo šiurkščiosios linijos lūpos vėl nutolsta ir apriboja pakinklinį paviršių, facies poplitea. Visai prie distalinio galo lūpos tampa atitinkamai vidine antkrumpline linija, linea supracondylaris medialis, ir šonine antkrumpline linija, linea supracondylaris lateralis.

Šlaunikaulio paviršiai ir kraštai

Lietuvių kalba Lotynų kalba Anglų kalba
Priekinis paviršius Facies anterior Anterior view
Vidinis paviršius Facies medialis Interior view
Išorinis paviršius Facies externa External view
Vidinis kraštas Margo medialis Interior edge
Šoninis kraštas Margo lateralis Lateral edge
Šlaunikaulio galva

Artimasis kaulo galas, extremitas proximalis, baigiasi didele galva, caput femoris, kuri susineria su dubenkaulio gūžduobe. Sąnarinis galvos paviršius yra didelės apimties, jis sudaro du trečdalius rutulio. Žemiau ir atgal sąnarinio galvos paviršiaus vidurio yra įduba – šlaunikaulio galvos duobė – fovea capitis femoris, šlaunikaulio galvos raiščiui prisitvirtinti. Galva sulaibėja i šlaunikaulio kaklą, collum femoris, kurio ašis su išilgine kaulo ašimi sudaro 120-130° kampą, atvirą į vidų. Kaklo ašis nėra toje pačioje plokštumoje kaip kūno ašis: kildamas link galvos ir medialiai, kaklas tolydžio atsigręžia į priekį apie 15° kampu. Tai vadinamoji šlaunikaulio kaklo torsija. Kakle, ypač jo priekiniame paviršiuje, yra angų kraujagyslėms. Kaklo pamate kyšo du gūbriai. Į šoną ir į viršų atsigręžęs didysis gūbrys, trochanter major, lengvai apčiuopiamas dubens šonuose. stovint toje vietoje dubens paviršiuje matyti įdubimas. Didžiojo gūbrio vidinėje pusėje yra gūbrio duobė, fossa trochanterica. Mažasis gūbrys, trochanter minor, yra atsigręžęs į vidų ir truputi atgal. Gūbrius iš priekio jungia tarpgūbrinė linija, linea intertrochanterica. Iš užpakalio analogiška jungtis daug ryškesnė, todėl vadinama tarpgūbrinė skiauterė, crista intertrochanterica. Joje šiek tiek virš jos vidurio, kartais iškyla vos įžiūrimas kvadratinis gumburėlis, tuberculum quadratum. Prie visų minėtų šiurkštumų tvirtinasi raumenys. Proksimalinis galas yra sudarytas iš akytosios kaulinės medžiagos, substantia spongiosa. Jos sijos, arba trabekulės, yra išsidėsčiusios visomis galimomis spaudimo kryptimis stovint ar judant, tad sudaro lengvą, bet stiprią konstrukciją. Ypač sudėtinga galvos sijų eiga: sijos statmenai atsiskiria nuo galvos paviršiaus ir eina link kaklo apačios tankiosios medžiagos, substantia compacta, žiedo.

Tolimasis galas, extremitas distalis, baigiasi vidiniu krumpliu, condylus medialis, ir šoniniu krumpliu, condylus lateralis. Vidinis krumplys nutįsta žemiau negu šoninis . Krumplių sąnariniai paviršiai užlinksta atgal, juos perskiria tarpkrumplinė duobė, fossa intercondylaris, kurią nuo pakinlinio paviršiaus,facies poplitea atskiria tarpkrumplinė linija, linea intercondylaris. Krumpliai susineria su blauzdikaulio krumpliais. Iš priekio šlaunikaulio krumplių sąnarinius paviršius junga apverstos U raidės pavidalo girnelinis paviršius, facies patellaris, kuris susineria su pačios girnelės sąnariniu paviršiumi. Į šonus nuo krumplių iškyla atitinkamai vidinis antkrumplis, epicondylus medialis, ir šoninis antkrumplis, epicondylus lateralis, juos nesunku apčiuopti kelio sąnario šonuose. Vidinis antkrumplis šiek tiek ryškesnis, jo viršutinė briauna šiek tiek iškilusi ir vadinama pritraukiamuoju gumburėliu, tuberculum adductorium. Iki jo nusileidžia didžiojo pritraukiamojo raumens prisitvirtinimo linijos pabaiga. Po šoniniu antkrumpliu kartais esti neryški pakinklinė vaga, sulcus popliteus, bendravardžiui raumeniui tvirtintis. Distalinę epifizę taip pat sudaro akytoji kaulinė medžiaga, kurios sijos išsidėsčiusios visomis spaudimo kryptimis.

Norint nustatyti, kurios pusės yra šlaunikaulis, jį reikia laikyti taip, kad galva būtų nukeipta į viršų ir į vidų, o šiurkščioji linija - atgal.


Girnelė

Girnelė, patella, yra didžiausias sezamoidinis kaulas, esantis šlaunies keturgalvio raumens sausgyslėje ir sudarantis iš priekio skydą kelio sąnariui. Kaulas yra suapvalėjusiais kampais apversto trikampio pavidalo. Trikampio viršūnė, vadinama girnelės viršūnėm apex patellae, yra nukrypusi žemyn, o trikampio pamatas, vadinamas girnelės pamatu, basis patellae, nukrypęs aukštyn. Priekinis paviršius, facies anterior, yra išgaubtas ir nelygus, o sąnarinis paviršius, facies articularis, atsisukęs atgal ir susineria su šlaunikaulio girneliniu paviršiumi, facies patellaris. Girnelės sąnariniame paviršiuje yra du laukeliai, kuriais slysta šlaunikaulio krumpliai, lankstant koją per kelio sąnarį. Šoninis laukelis didesnis.

Norint nustatyti, kurios pusės girnelė, reikia ją laikyti taip, kad smaigalys būtų nukreiptas distaliai, sąnarinis paviršius - atgal, o didesnioji jo pusė – į šoną.

Blauzdos griaučiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blauzdikaulis ir šeivikaulis

Blauzdikaulis, tibia, yra vienas dviejų blauzdos kaulų, guli vidinėje pusėje, yra stambesnis ir funkcijos prasme yra svarbesnis už šone esantį šeivikaulį. Jis įeina į kelio sąnarį ir sudaro didžiąją čiurnos sąnario duobės dalį, tad jam reikia išlaikyti ir didesnį kūno masės slėgį, perduodamą šlaunikaulio.

Po šlaunikaulio antras didžiausias ilgasis kaulas. Jis turi kūną, corpus tibiae, artimąjį galą, extremitas proximalis, ir tolimąjį galą, extremitas distalis.

Blauzdikaulio kūnas, corpus tibiae, yra tuščiavidurės tribriaunės prizmes pavidalo, jį ryškūs kraštai suskirsto į tris paviršius, kurie vadinami pagal tai, į kur atsikreipę. Vidinis paviršius, facies medialis, šoninis paviršius, fascies lateralis, ir užpakalinis paviršius, facies posterior. Paviršius skiria priekinis kraštas, margo anterior, vidnis kraštas, margo medialis, ir šoninis taprkaulinis kraštas, facies interosseus, atsikreipęs į šeivikaulį. Proksimaliniame gale priekinis kraštas sudaro ryškų iškilimą, blauzdikaulio šiurkštumą, tuberositas tibiae, galingo keturgalio šlaunies raumens sausgyslei tvirtintis. Užpakaliniu paviršiumi, proksimaline jo atkarpa, iš šono ir viršaus į vidų ir žemyn leidžiasi plekšninio raumens linija, linea musculi solei, bendravardžiui blauzdos raumeniui prisitvirtinti. Šiek tiek žemiau atsiveria maitinamoji anga, foramen nutricium.

Artimasis galas, extremitas proximalis, baigiasi vidiniu krumpliu, condylus medialis, ir šoniniu krumpliu, condylus lateralis. Abiejų krumplių sąnarinius laukus, vadinamus blauzdikaulio viršutiniu sąnariniu paviršiumi, facies articularis superior, perskiria tarpkrumplinė pakyla, eminentia intercondylaris. Ją sudaro vidinis tarpkrumplinis gumburėlis, tuberculum intercondylare mediale, ir šoninis tarpkrumplinis gumburėlis, tuberculum intercondylare laterale. Pakyla įsistato į šlaunikaulio tarpkrumplinį Duobį, fossa intercondylaris. Prieš pakylą yra priekinis tarpkrumplinis laukas, area intercondylaris anterior, priekiniam kelio kryžminiam raiščiui tvirtintis. Už pakylos yra užpakalinis tarpkrumplinis laukas, area intercondylaris posterior, užpakaliniam kryžminiam raiščiui tvirtintis. Lateralinio krumplio šone ir šiek tiek atgal, žemiau jo sąnarinio paviršiaus briaunos, matyti kartais nelabai ryškus laukelis – šeivikaulinis sąnarinis paviršius, facies articularis fibularis, į kurį remiasi šeivikaulio galva.

Tolimoju galu, extemitas distalis, baigiasi sulaibėjusio kūno apatinis trečdalis. Vidinėje pusėje šis galas nutįsta į masyvią vidinę kulkšnį, malleolus medialis. Vidinės kulkšnies sąnarinis paviršius, facies articularis malleoli medialis, įeina į čiurnos sąnario duobę. Už kulkšnies matoma vertikali kulkšninė vaga, Šulcus melleolaris, į kurią įsistato užpakalinio blauzdos raumens sausgyslė. Distalinio galo šoninėje pusėje yra šeivikaulinė įlanka, incisura fibularis, susijungti su bendravardžiu kaulu. Tarp šios įlankos ir vidinės kulkšnies sąnarinio paviršiaus driekiasi sąnarinis apatinis paviršus, facies articularis inferior, kuris sudaro didžiąją čiurnos sąnario duobės dalį.

Norint nustatyti, kurios pusės yra blauzdikaulis, reikia jį orientuoti taip, kad masyvesnis galas, krumpliai, būtų nukrypę į viršų, blauzdikaulio šiurkštumą – į priekį, o vidinė kulkšnis – į vidų.

Šeivikaulis, fibula, antrasis blauzdos kaulas, gulintis į šoną ir šiek tiek atgal nuo blauzdikaulio. Tai laibas ilgasis kaulas, turintis kūną, corpus fibulae, artimąjį galą, extremitas proximais, ir tolimąjį galą, extremitas distalis.

Šeivikaulio kūnas, corpus fibulae, yra netaisyklingos tuščiavidurės prizmes pavidalo. Turi vidinį paviršių, facies medialis, šoninį paviršių, facies lateralis, ir užpakalinį paviršių, facies posterior, priekinį kraštą, margo anterior, užpakalinį kraštą, margo posterior, ir tarpkaulinį kraštą, margo interosseus, kuris nukreiptas medaliai.

Artimasis kraštas, extremitas proximalis, baigiasi šeivikaulio galva, caput fibulae, kuri susmailėja, sudarydama viršūnę, apex capitis fibulae. Galvos vidinėje ir viršutinėje pusėje yra šeivikaulio galvos sąnarinis paviršius, facies articularis captis fibulae, kuris susineria su blauzdikaulio šeivikauliniu sąnariniu paviršiumi. Distaliai galvą juosia šeivikaulio kalas, collum fibulae.

Tolimasis galas, extremitas distalis, nutįsta į ilgą ir laibą šoninę kulkšnį, malleolus lateralis. Į idų atsigręžęs šoninės kulkšnies sąnarinis paviršius, facies articularis malleoli lateralis, sudaro čiurnos sąnario duobės šoninę pusę. Už šio paviršiaus, atsigręžus atgal, yra šoninės kulkšnies Duobį, fossa malleoli lateralis, į kurią gulasi šeivikaulinių raumenų sausgyslės.

Kad nustatytume, kurios pusės kaulas, jį reikia laikyti taip, kad galva būtų nukreipta į viršų, kulkšnies sąnarinis paviršius – į vidų, o kulkšnies duobė – atgal.