Šinai
Šinai | |
---|---|
Šinų muzikantai
| |
Gyventojų skaičius | ~2,2 mln. |
Populiacija šalyse | Pakistanas: 2,084 mln. Indija: 0,185 mln. |
Kalba (-os) | šinų |
Religijos | islamas, budizmas |
Giminingos etninės grupės | khojai, kašmyrai, pašajai, kalašai ir kt. dardai |
Šinai – Himalajų tauta, gyvenanti šiaurės Kašmyre (Pakistane ir Indijoje): daugiausia Gilgito slėnyje bei aplinkinėse priekalnėse. Šinų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms, indoiranėnų dardų šakai. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai (sunitai, yra šiitų-izmailitų), taip pat budistai.
Iki islamo įsigalėjimo XIV a., pas šinus susiklostė baudžiavinė santvarka, susidariusios valstybėlės kariavo tarpusavyje, prekiavo vergais. Daugelis šiaurės vakarų Kašmyro šinų kaimų turi tvirtoves.
Slėniuose tradiciškai verčiasi kapline žemdirbyste (javai, daržovės, vaisiai), Gilgito slėnyje – vynuogininkyste. Dėl skurdžių dirvožemių dažnai kenčia nepriteklius, vaisius ir daržoves maino į grūdus. Aukštikalnių šinai užsiima atgintine gyvulininkyste (ožkos, avys), medžiokle, aukso gavyba ir kt. Kadangi Gilgito slėniu driekiasi prekybiniai keliai per kalnų perėjas, šinai versdavosi karavanų palyda, krovinių nešimu.
Išlikusi kaimo bendruomenė, šeimos santykiuose laikomasi šariato nuostatų. Tikyboje išlikę senųjų tikėjimų, hinduizmo bruožų.[1]