Šu-Sinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
5 minų svarstis iš Girsu miesto su Šu-Sino vardu (Luvras)

Šu-Sinas (akad. 𒀭𒋗𒀭𒂗𒍪: DŠuDSîn) – ketvirtasis Trečiosios Ūro dinastijos karalius. Pirmtakas – Amar-Sinas. Nors oficialiai laikytas pastarojo valdovo sūnumi, manoma, kad iš tiesų Šu-Sino tėvas buvo Šulgis (kaip ir Amar-Sino).[1] Valdė apie 2037–2029 m. pr. m. e. (pagal vidurinę chronologiją), po to sostas atiteko Ibi-Sinui – paskutiniam Trečiosios Ūro dinastijos valdovui.[2]

Apie įvairius Šu-Sino karinius žygius žinoma iš dievams dedikuotų trofėjų, statulų ir stelų su įrašais vėlyvesnių kopijų. Šio karaliaus valdymo laikais buvo bandoma įtvirtinti valdžią rytinėse ir šiaurės rytinėse provincijose (iš dalies tą pavyko padaryti). Šiam tikslui pasitelktos karinės priemonės, be to, buvo skiriami valdytojai ir įgaliotiniai (sukkalmah), kurių užduotis buvo palaikyti provincijose tvarką. Šu-Sino nurodymu pastatyta 170 mylių ilgio siena, skirta užkirsti kelią amoritų skverbimuisi į kraštą. Iki tol amoritų genčių veržimasis iš vakarų buvo pristabdytas kariniais veiksmais.[1]

Šiam karaliui adresuota seniausia žinoma meilės poema, jai būdingi erotiniai įvaizdžiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 153–154. ISBN 9781134787951.
  2. The History Files: City State of Ur / Urim. Nuoroda tikrinta 2019-10-10.