Šikšnosparnių tiltas
Šikšnosparnių tiltas – šikšnosparniams padedantis orientuotis ir saugiai skristi įvairios konstrukcijos (antžeminis ar požeminis) statinys ar įrenginys. Paprastai jis pastatomas po senų medžių ir krūmų eilių bei gyvatvorių sunaikinimo, įrengiant naują ar rekonstruojant seną kelią. Senųjų želdinių, miškų – šikšnosparnių skraidymo orientyrų – iškirtimas pakelėse kelia didelį pavojų šiems skraidantiems žinduoliams, jiems įprastais judėjimo maršrutais kertant judrias magistrales. Tamsoje besiorientuojantiems gyvūnams būdinga skleisti ultragarsą ir gaudyti grįžtantį aidą nuo vietovėje esančių paviršių, taip išlaikant palyginti nedidelį skrydžio atstumą iki jų. Pvz., orientuodamiesi į atspindį nuo virš kelio nutiestos konstrukcijos, jie gali saugiame aukštyje kirsti kelią.
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šikšnosparnių tilto automagistralėje funkciją gali atlikti ant aukštų stulpų, pastatytų abiejose kelio pusėse, ištempti lynai su pakabintais tinklais ar kitos panašios konstrukcijos. Šikšnosparnių saugiam judėjimui palengvinti taip pat statomi specialūs tuneliai ir antžeminiai statiniai.[1] [2]Tilto vieta paprastai sutampa su buvusia žaliąja linija (medžių eile ir pan.), ji parenkama tiesiant didelio eismo intensyvumo kelius šikšnosparnių kolonijų kaimynystėje, be to, ištyrus nusistovėjusias šių gyvūnų judėjimo kryptis link buveinių ir įprastų maitinimosi plotų.
Nepaisant išleidžiamų lėšų nykstančių rūšių apsaugos priemonėms įrengti, moksliniai tyrimai Vakarų Europoje parodė, kad šikšnosparniai ne visada linkę pasirinkti žmogaus įrengtas priemones.[3]