Žolinis šeivamedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sambucus ebulus

Žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Ūksmininiai
( Adoxaceae)
Gentis: Šeivamedis
( Sambucus)
Rūšis: Žolinis šeivamedis
( Sambucus ebulus)

Žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus) – ūksmininių (Adoxaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Savaime auga Europos plačialapių miškų juostoje, kalnų pašlaitėse, taip pat Kaukaze, Kopetdage. Sutinkamas ir Lietuvoje.

Aukštis 50–150 cm. Lapai iki 20 cm ilgio, sudėtiniai, sudaryti iš 9–11 lapelių.

Augalas nemalonaus kvapo, dekoratyvus. Naudojamas liaudies medicinoje šlapimui varyti.[1] Uogos valgomos šviežios, dedamos į uogienes, vynus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Žolinis šeivamedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 167
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žolinis_šeivamedis&oldid=7082112"