Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeštadienis, sekmadienis
ir penktadienis

PavadinimasSabato, domenica
e venerdi
Kilmės šalis Italija
Ispanija
RežisieriusSergio Martino
Pasquale Festa Campanile
Castellano & Pipolo
Prodiuseris (-iai)Luciano Martino
VaidinaEdwige Fenech
Adriano Celentano
Michele Placido
Barbara Bouchet
Lino Banfi
Metai1979
Žanraskomedija
Trukmė108 min.
Kalbaitalų
IMDb įrašas

Šeštadienis, sekmadienis ir pektadienis (it. Sabato, domenica e venerdi) – 1979 m. Italijoje sukurta komedija. Filmą sudaro 3 atskiros dalys, pavadintos pagal veiksmo dieną, jas režisavo skirtingi režisieriai.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

“Šeštadienis“

Įmonės darbuotojas Nikola gauna užduotį stotyje sutikti iš Japonijos atvykstantį inžinierių Tokimoto ir surengti jam ekskursiją. Problemos prasideda, kai paaiškėja, kad Tokimoto – moteris...

„Sekmadienis“

Sunkvežimio vairuotojas Marijo, prašomas žavios kaimynės Enzos, apsimeta jos vyru, mat iš Sicilijos pas ją atvyksta itin griežtų pažiūrų tėvai...

„Penktadienis“

Konstantinas – populiarus ir žinomas miuziklų režisierius. Jo pagrindinė aktorei Žaklinai nusprendus ištekėti už mafijozo Fredo ir palikti trupę, režisierius, gelbėdamas spektaklį, ketina bet kokia kaina ją susigrąžinti...

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo

„Šeštadienis“

  • Edwige Fenech – Tokimoto
  • Lino Banfi – Nikola
  • Daniele Vargas – direktorius

„Sekmadienis“

  • Barbara Bouchet – Enza
  • Michele Placido – Marijo
  • Antonio Ferrandis – Enzos tėvas
  • Margot Cottens – Enzos motina

„Penktadienis“

  • Adriano Celentano – Konstantinas
  • Lova Moor – Žaklina
  • Manuel Gallardo – Fredas