Šarūnas Datenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šarūnas Datenis
Gimė 1986 m. birželio 9 d. (37 metai)[1]
Vilnius
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Sutuoktinis (-ė) Severija Janušauskaitė[2]
Vaikai Dovydas[3]
Veikla Aktorius, režisierius
Alma mater LMTA (2012)
Žymūs apdovanojimai

Auksinis scenos kryžius“ (2013)

Šarūnas Datenis (g. 1986 m. birželio 9 d. Vilniuje) – Lietuvos aktorius ir režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. baigęs Gabijos gimnaziją, vienerius metus studijavo automatikos specialybę Vilniaus Gedimino technikos universitete.

2006 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją mokytis aktorinio meistriškumo (specializacija – lėlininkas; bakalauro kurso vadovai – Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis, magistro – Algirdas Mikutis). 2012 m. apsigynė magistro diplomą. Nuo 2010 m. dirba Vilniaus „Lėlės“ teatre[4], vaidino Menų spaustuvėje, Lietuvos rusų dramos teatre, Valstybiniame Jaunimo teatre ir kt.[5]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2009 m. Įvairūs veikėjai. K. I. Galčinskis. Žaliojo žąsinėlio teatras. Rež. ir dail. A. Mikutis.
  • 2010 m. Karalius Jonas. Privati valda (pagal M. Martinaičio pjesę „Avinėlio teismas“). Rež. ir dail. V. Mazūras.
  • 2010 m. Artistas. Šeksrysap, t. y. Šekspyras (pagal W. Shakespeare‘o sonetus). Rež. J. Čižauskaitė.
  • 2010 m. Tebaldas. Vardan tos (pagal W. Shakespeare'o „Romeo ir Džiuljetą“). Rež. A. Jalianiauskas.
  • 2010 m. Įvairūs vaidmenys. J. Marcinkevičius. Grybų karas. Rež. A. Mikutis.
  • 2011 m. Artistas. Pagal Jurgį ir kepurė (pagal Kazio Borutos knygą „Jurgio Paketurio klajonės“). Rež. J. Čižauskaitė.
  • 2011 m. Įvairūs vaidmenys. V. Mazūras, D. Čepauskaitė. Jūratė ir KasTautas. Rež. ir dil. V. Mazūras.
  • 2011 m. Atlikėjas. Meteo (pagal R. Bradbury noveles). Rež. A. I. Brašinskaja.
  • 2012 m. Markizas de Karaba. Batuotas katinas. Rež. A. Mikutis.
  • 2013 m. Kajus. N. Indriūnaitė. Sniego karalienė (pagal H. Ch. Anderseno pasaką). Rež. N. Indriūnaitė.,
  • 2014 m. Natanielis. E. T. A. Hoffmannas. Smėlio žmogus. Rež. G. Radvilavičiūtė.
  • 2015 m. Kolka Pankinas. Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Marčius Nepankinas niekuo netikėjo, arba ga-ra-rar (pagal D. Charmsą). Rež. O. Lapina.
  • 2018 m. Pa Ubu, kiti vaidmenys. Karalius Ubu (pagal A. Jarry pjesę). Adaptacijos aut., rež. ir dail. N. Tranter.[4]

Kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2009 m. Duburys. Rež. Gytis Lukšas.
  • 2010 m. Senelis. Rež. Andrius Paškevičius.
  • 2012 m. Miegančių drugelių tvirtovė. Rež. Algimantas Puipa.
  • 2012 m. Režisierius. Koma. Rež. Gerry Pavloff.
  • 2016 m. Vėjas. Troleibuso žmogus. Rež. Jonas Trukanas.
  • 2018 m. Partizanas Garbanius. Pelėdų kalnas. Rež. Audrius Juzėnas.
  • 2019 m. Giedrius. Pasmerkti. Kauno romanas. Rež. Ramūnas Rudokas.

Televizijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2011 m. Ivanas. I cerchi nell'acqua. Rež. Umberto Marino.
  • 2013 m. Vitalijus. Moterų laimė. Rež. Algirdas Gradauskas.
  • 2014 m. Vaikinas. The Assets.
  • 2019 m. Kareivis. Černobylis. Rež. Johan Renck.

Sukurti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2015 m. Scenarijaus autorius ir režisierius. Evoliucija.
  • 2016 m. Režisierius. Čia buvo/čia nėra.
  • 2018 m. Scenarijaus autorius ir režisierius. Pinokis (C. Collodi apysakos motyvais).
  • 2019 m. Režisierius. Kaime nėra Wi-fi (pagal Danguolės Kandrotienės knygą).
  • 2020 m. Režisierius. Čipolinas (Pagal Gianni Rodari pasaką „Čipolino nuotykiai“).[4]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2012 m. Profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams” Rokiškyje prizas „Perspektyviausi festivalio aktoriai” už vaidmenis spektaklyje „Jūratė ir KasTautas”
  • 2013 m. Auksinis scenos kryžius už spektaklį „Gaidelis pinigautojas“ (jaunojo meninininko kategorijoje).[6]
  • 2014 m. Tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Lėlės prie Nemuno” Gardine apdovanojimas „Geriausias festivalio kompozitorius” už muziką spektakliui „Meteo”.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]