Šakiai (Molėtai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Šakiai
[[Vaizdas:|250px]]

Šakiai
Koordinatės 55°21′22″š. pl. 25°33′32″r. ilg. / 55.356°š. pl. 25.559°r. ilg. / 55.356; 25.559 (Šakiai)Koordinatės: 55°21′22″š. pl. 25°33′32″r. ilg. / 55.356°š. pl. 25.559°r. ilg. / 55.356; 25.559 (Šakiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Suginčių seniūnija
Gyventojų skaičius 34 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šãkiai
Kilmininkas: Šãkių
Naudininkas: Šãkiams
Galininkas: Šakiùs
Įnagininkas: Šãkiais
Vietininkas: Šãkiuose

Šakiai – kaimas Molėtų rajone, 3 km į šiaurę nuo Suginčių.

Daugelis jo sodybų įsikūrusios vaizdingoje kalvoje. Iš Šakių kaimo išteka Suraiža. Anksčiau į pietus nuo Šakių plytėjo Suginčių raistas (numelioruotas). Šakiuose esama įdomių žemėvardžių: Pagriaumėlės, Žardiniai (raistas), Skriteilės pieva ir kt. Prie kelio į Galiniškį yra senos kapinaitės, kuriose išlikęs Katino kryžius. Tarybiniais metais prie kapinaičių buvo žvyro karjeras, kuriame rasta žmonių kaulų, archeologinių radinių. Jie demonstruojami Utenos krašto muziejuje. Tikslus kapinaičių dydis nėra žinomas.

Vardo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šakių kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Šakis: 1699 m. Molėtų krikšto metrikų knygoje užrašytas Baltramiejus Šakis iš Virintų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti, jog yra atsiradęs XIV–XV a. kaip Vilniaus vyskupo valdų kaimas. Pirmąkart minimas Linkmenų dvaro inventoriuje 1554 m. Sakowiczow. Ši lytis rodo, kad XVI a. kaimo vardas buvo Šakėnai. Seniausia lietuviška kaimo vardo lytis užrašyta Molėtų krikšto metrikų knygoje Nr. 1 (2 p.) de Szakiu (1683). Kaimas labai nukentėjo per XVII–XVIII a. nelaimes – 1731 m. buvo likę tik du ūkininkai (Kazimieras Treinys ir Jonas Šakalys – turintys šias pavardes žmonės kaime gyveno XVII–XX a.), o žemės 12 valakų. XVIII a. kaimas priklausė Vilniaus vyskupo Kuktiškių dvarui, Buitūnų vaitystei. 1824 m. Šakiuose buvo 8 ūkiai 49 gyv. Po 1831 m. priklausė Galiniškio dvarui. Nuo seniausių laikų buvo Kuktiškių, nuo 1927 m. Suginčių parapijoje. 1905 m. 151 gyv., 1923 m. 29 ūkiai 126 gyv. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, kol kaimas nebuvo išskirstytas vienkiemiais, iš Šakių į Suginčių bažnyčią gegužės mėnesį eidavo procesija.

Pokario metais 4-5 liaudies gynėjai ir vienas kareivis, reikalaudami išduoti sūnų partizaną Joną, dvi valandas kankino pusiau išrengtą Šakių gyventoją Edvardą Šyvį, kuris po to greit mirė. Po 1949 m. buvo sukurtas Šakių kolūkis, kuris apie 1980 metus prijungtas prie Suginčių Petro Cvirkos kolūkio. Sovietmečiu Šakiuose veikė pradinė mokykla, biblioteka, kailių cechas. Šakiuose vienu metu buvo kolūkio centras. Šiuo metu Šakiuose veikia paminklų cechas.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Šakių kaimo yra kilęs kunigas Jonas Tutinas, dirbęs Vilniaus krašto bažnyčiose, pastatęs Pelesos bažnyčią. 1941 m. Palomenės klebonas, nušautas pirmosiomis karo dienomis besitraukiančių rusų karių.

daugiau info:

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[2] 2011 m.sur.
114 34


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.