Šaška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kunigaikštis A.G. Čavčavadzė, Dagestano nereguliariosios kavalerijos pulkos vadas (1879-89 m.). Ranka prilaiko šašką.

Šaška (rus. шашка; adyg. шъэшхо 'ilgas peilis') – kertamas duriamasis silpnai lenktas vienašmenis kalavijas, kurio efesas neturi gardos, o buoželė užlenkta į priekį. Makštys paprastai medinės, aptrauktos oda.

Šaškos ir kardo palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kardo geležtė vidutiniškai ar labai lenkta, o šaškos – silpnai lenkta. Abiejų geležtės ašmenis turi išlenktajame krašte.
  • Kardo efesas turi gardą iš skersinio ar skersinio ir dažnai lankelio (kartais – dar sudėtingesnę), o šaška gardos neturi.
  • Kardų makštys žiedus pakabinimui visada turi įlenktajame krašte, o šaškos makštys – prie išlenktojo krašto (vienas ar du žiedai).
  • Kardas į makštį kišamas ašmenimis žemyn, šaška – ašmenimis į viršų.
  • Kardas paprastai nešiojamas ant juosmens diržo, o šaška – ant perpetės.
  • Kardas, įkištas į makštį, į makšties žiotis remiasi skersiniu, o kaukaziškos šaškos rankena gana giliai įlenda į makštį (rankena pasislepia praktiškai visa, kyšo tik buoželė).

Skirtingų Kaukazo tautų šaškos skiriasi tik geležčių, rankenų ir makščių puošyba.

Armijos šaškos kartais turėdavo nedidelį skersinį, pereinantį į lankelį.

Haidamakas su šaška (1919 m.)

Šaškų naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaukaze paplitęs drabužis buvo veltininė burka. Šaška turėjo efektyviai prakirsti tokius „minkštuosius šarvus“. Šaškos buvo pritaikytos kirsti, ypač iš viršaus, todėl jos labai tiko raiteliams.

Kertant šaška reikėjo taikyti geležtės apatine dalimi, kuo arčiau rankenos (todėl rankenos neturėjo gardos, kuri būtų trukdžiusi), o paskui patraukti geležtę į save (tam rankena turėjo priekin užlenktą buoželę). Pirmas veiksmas mažino šaškos sieką, o pjaunantis patraukimas netiko jojant į priekį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]