Lankelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
XVIII a. rūmų špagos efesas su lankeliu. Lankelis nesujungtas su skersiniu.

Lankelis (rus. дужка) – kalavijo, durklo ar panašaus ginklo gardos dalis, einanti nuo skersinio (disko) link buoželės ir dengianti plaštaką nuo šoninių smūgių.

Labai dažnai yra ne vienintelė gardos dalis, o sudaro tik jos dalį. Lankelių galio būti daug, jie persipindami gali sudaryti plaštaką pridengiančią „pintinę“.

Lankelių įvairovė:

  • Lankeliai paprastai prijungti abiem galais, tačiau kai kurie gali būti prijungti tik prie skersiniu, o link buoželės einantis galas yra laisvas, paprastai besibaigiantis mažu stormeniu. Tokius lankelius turi talvarai.
  • Lankelis gali būti vientisas su skersiniu ar su plaštaką nuo geležtės pusės dengiančiais taure ar disku.