Čusto kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Čusto kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1950 m. tyrinėtą Čusto gyvenvietę, Uzbekijoje.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čusto kultūra X a. pr. m. e. – VII a. pr. m. e. buvo paplitusi Ferganos slėnyje, Uzbekijoje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos didelės, iki 20 ha, įtvirtintos gyvenvietės, kurtos oazėse, ir sezoninės. Gyvenvietes juosė nedegtų plytų 4–6 m storio sienos. Žmonės gyveno dažniausiai iš molio plūktuose pastatuose, kuriuose buvo viena didelė patalpa ir prie jos prišlietos kelios mažesnės. Rasta žeminių ir lengvų karkasinių pastatų liekanų. Žmonės vertėsi drėkinamąja žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš vietinės rūdos lydė bronzą. Čusto kultūrai būdingi raudonai dažyti apvaliadugniai ąsočiai ir plokščiadugniai kūgio formos puodai, bronziniai peiliai plona rankena, dvisparniai strėlių antgaliai, dvinariai žąslai, dideli akmeniniai trapecijos formos kapliai, buožės. Mirusiuosius laidojo suriestus, gyvenvietės teritorijoje. Aptikta perlaidojimų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaČusto kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 379 psl.