Čindaulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Čindaulas − mušamasis membranofonas, nedidelis timpanas. Uzbekų ir tadžikų muzikos instrumentas.

Čindaulo korpusas 15 cm aukščio, gaminamas iš metalo, membrana 25 cm skersmens, gaminama iš odos. Per membraną mušama diržo kilpa. Korpuse išgraviruojami ornamentai ir arabiški įrašai.

Senovėje čindaulas naudotas kaip karinės muzikos instrumentas (jį nešdavo arba pririšdavo prie balno priešais raitelį) ir medžioklėje su sakalais. Nuo XIX a. pab. − XX a. pr. nebenaudojamas[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Čindaulas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003