Česterfildo salos
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
19°21′ p. pl. 158°40′ r. ilg. / 19.350°š. pl. 158.667°r. ilg.
Česterfildo salos (pranc. Îles Chesterfield) – rifų ir smėlio seklumų grupė Koralų jūroje, 550 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Kaledonijos salos. Priklauso Naujosios Kaledonijos valdai. Salynas nusidriekęs per 120 km, plotis 70 km, jį sudaro 11 salelių ir daug rifų. Bendras sausumos plotas neviršija 10 km². Belonos rifas salynui geologiškai nepriklauso, bet paprastai įtraukiamas į jo sudėtį.
Česterfildo salas sudaro:
- Česterfildo rifas – Pietų Alkūnė, Ilgoji sala, Ankoridžo salelės, Pasažo salelė.
- Eivono salos
- Bamptono rifai – Bamptono sala, Šiaurės Bamptono rifas, Šiaurės Rytų Bamptono rifas, Renaro sala, Skeletono Kėjus, Kilpos sala.
- Minervos sekluma
- Belonos rifai – Vest Pointas, Olri rifas, Vidurio Belonos rifas, Observatori Kėjus, Būbi rifas, Šiaurės Vakarų Belonos rifas, Noelio banka.
Įvairios rifo dalys atrastos XVIII a. pab., įvairių britų jūrininkų. Pavadinimas kilo nuo Mathew Bowes Alt ekspedicijos laivo Chesterfield. Rifuose suduždavo daug laivų. XIX a. po rifus plaukiojo banginių medžiotojai. Į Česterfildo rifus ėmė pretenduoti britų guano kasėjai, todėl 1877 m. salas aneksavo Prancūzija. XIX a. pab. guano gavyba intensyviai vykdyta Ilgojoje saloje (Long Island). Toje pat saloje antrojo pasaulinio karo metais amerikiečiai įrengė automatinę meteorologinę stotį, bet po karo apleido. 1968 m. prancūzai įrengė meteorologinę stotį Kilpos saloje (Loop Island). XX a. antroje pusėje atlikti salų biologiniai, geologiniai tyrimai.